Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Šioje zonoje suplanuota virtuvė, čia galėtų būti miegamojo komplektas, minkštas kampas, ant sienos galėtų kabėti televizorius. Svetainės ir miegamojo kombinacija“, – kalbėjo Lukas Veikšra, „Hiltus“ projektų vadovas.
Bendrovės Hiltus atstovas rodė butą šiauriniame Vilniaus pakraštyje ką tik pastatytame daugiabutyje. Vieno kambario buto plotas – 30 kvadratinių metrų. O kaina su daline apdaila – 100 tūkst. eurų. Ir tokių butų šiame name – daugybė.
„Už inžinerinių tinklų šahtos galima įsirengti mažą drabužinę ir turime nedidelį koridorių. Tai viskas, ko reikia gyvenimui vieno kambario bute“, – aiškino L. Veikšra.
Tokio dydžio bute, turinčiame vieną langą ir balkoną, dar telpa ir atskiras 5 kvadratinių metrų vonios kambarys.
„Turime 5 kvadratinius metrus, šioje zonoje yra galimybė įsirengti vonią ar dušo kabiną, čia gali būti skalbyklė, kriauklė, unitazas“, – pasakojo „Hiltus“ projektų vadovas.
Vilniuje vystytojai šiuo metu stato ir dar mažesnius butus. O kinai ir japonai sugeba gyventi ir 10 kvadratinių metrų butuose. Tačiau ekonomistui Žygimantui Mauricui tokia perspektyva kelia nerimą. Jis perspėja, kad jei naujų butų plotai Lietuvoje ir toliau mažės, po 20 metų gresia pasiekti Honkongo lygį.
„Būstas santykinai brangus, penkmetį kainos šoko labai stipriai, labiau už gyventojų pajamas, įperkamumas nėra geras palyginti su dauguma ES šalių“, – pastebėjo Ž. Mauricas, „Luminor“ ekonomistas.
Tenka taupyti daugiau nei 10 metų
Vidutinis naujai pastatytų butų plotas Lietuvoje per 25 metus sumažėjo beveik ketvirtadaliu, nuo buvusių 73 kvadratinių metų iki 57. O norėdamas nusipirkti 240 tūkst. eurų kainuojantį vidutinį butą, vidutinę algą gaunantis vilnietis turi sudėti 12-os metų savo atlyginimus.
„Gyventojai priversti pirkti mažesnio ploto butus, nes dažnu atveju neturi finansinių galimybių įsigyti ir neranda pakankamos pasiūlos“, – minėjo ekonomistas.
Vystytojai aiškina, kad naujo būsto ploto mažėjimą lemia tiesiog rinka ir brangstančios statybos.
„Esminė priežastis kodėl auga kainos – reikalavimai, konkurencija dėl sklypų, kurie turi leidimus, ypač didmiesčiuose, centrinėse dalyse, architektūros reikalavimai, želdynai, reikalavimai priedangas įrengti brangina statybą, elektromobilių infrastruktūrą privalome įrengti, nors nesinaudoja, bet privaloma“, – pasakojo Mindaugas Statulevičius, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas.
Mažesni butai turi didesnę paklausą, nes juos lengviau parduoti.
„Tokius butus dažnai perka investuojantys pirkėjai nuomai, savo jaunam vaikui, ateičiai, jie likvidesni, lengviau parduoti, išnuomoti, atsikratyti, išmainyti, jei yra poreikis, ir pan.“ – sakė Marius Čiulada, „OBER-HAUS“ atstovas.
Mažesnių butų paklausą didina ir demografinė situacija – vis daugiau lietuvių gyvena po vieną, o ir imigrantai ieško kuo pigesnio, tad ir mažesnio būsto.
„Nieko nepadarysi, tobulame pasaulyje reikėtų atsukti laiką atgal į prieš kovidinį laikotarpį, prasta statistika, bet objektyvi. Atlyginimai kyla ir statybininkų kaštai, kyla statybos reikalavimai“, – Aleksandr Izgorodin, „Citadele“ ekonomistas.
Butų ploto mažėjimą, anot Ž. Maurico, lemia ir šalyje vykstanti „debutizacija“. Lietuviai statosi vis daugiau individualių namų, o butų dalis nuosaikiai mažėja, mat gyventojai, kurie nori erdvesnio būsto, keliasi gyventi į priemiesčiuose esančius nuosavus namus.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
