Daugiausia – septyni atvejai šiemet fiksuoti Kauno apskrityje, dar du – Panevėžio. Tuo metu tymais užsikrėtę asmenys į Lietuvą atvyko iš Lenkijos ir Pietų Korėjos.
Per visus 2025 metus Lietuvoje buvo registruota 11 tymų atvejų, iš kurių penki fiksuoti Vilniaus, keturi – Kauno, po vieną Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.
NVSC teigimu, septyni pernai fiksuoti atvejai buvo įvežtiniai.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių iki 2026 metų balandžio 30 dienos Europoje buvo užregistruoti 3,7 tūkst. tymų atvejų.
Daugiausiai atvejų fiksuojama Bulgarijoje. Tuo metu kaimyninėje Latvijoje, balandžio 15 dienos duomenimis, oficialiai patvirtinti 49 tymų atvejai. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vasario mėnesį Latvijoje kilo šalyje seniai regėtas tymų protrūkis.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2024 metais pasaulyje nuo tymų mirė apie 95 tūkst. žmonių. Daugiausia – neskiepyti arba nepilnai paskiepyti vaikai iki penkerių metų.
Tymai gali būti mirtina liga
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad, kaip yra pasakojusi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė, tymai yra itin užkrečiama infekcinė liga, kuri plinta oro-lašeliniu būdu ir pasižymi ūmia ligos pradžia. Be to, kaip minėta, tymai gali sukelti ir rimtas komplikacijas – encefalitus, plaučių uždegimus.
„Tai labai užkrečiama infekcija. Ir pirmiausia ji pasireiškia karščiavimu, sloga, kosuliu, konjunktyvitu. Tai yra tokie simptomai, kurie būdingi bet kuriai viršutinių kvėpavimo takų infekcijai.
Tik praėjus keletui dienų nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo gali atsirasti Kopliko dėmelės gerklėje, o dar po trijų–penkių dienų atsiranda ir jau būtent tymams būdingas makuliopapulinis bėrimas – tai yra raudonos dėmelės, kurias dengia mažyčiai iškilę mazgeliai“, – „Žinių radijo“ eteryje prieš kurį laiką aiškino NVSC specialistė.
Nors Lietuvoje per daugelį metų nėra fiksuota mirties atvejų nuo tymų, pašnekovė priminė, kad kitose šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje tikrai yra tokių atvejų.
Tymai yra itin užkrečiama infekcija – vienas susirgęs asmuo gali užkrėsti apie 12–18 kitų žmonių.
Daugelis nežino, ar yra pasiskiepiję
Paklausta, kaip dabartiniai susirgimai būtent susiję su skiepų statusu, pašnekovė teigė, kad ryšys yra tiesioginis.
„Iš tikrųjų tai labai susiję su vakcinos dozėmis, kadangi, kaip žinome, Lietuvoje nuo tymų buvo pradėta skiepyti nuo 1964 m. – tai buvo viena dozė. Nuo 1988 metų jau buvo vakcinuojama dviem dozėmis. Tai šie asmenys patenka į tą amžiaus grupę, kurie gavo tik vieną dozę.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad tik keletas asmenų iš šių asmenų buvo vakcinuotas, kiti dėl amžiaus jau neatsimena savo vakcinacijos istorijos, jie negali to patvirtinti“, – komentavo NVSC specialistė.
Šiuo metu vadovaujantis Nacionaliniu profilaktinių vaikų skiepijimų kalendoriumi yra vakcinuojami 15–16 amžiaus mėnesių ir 6–7 metų vaikai.
„Tai yra dvi dozės. Ir tie vaikai, kurie, tarkime, dar nepasiekė to amžiaus, kada gali būti vakcinuoti, arba yra gavę tik dar vieną vakcinos dozę, jie vis tiek patenka į tą rizikos grupę. Lygiai taip pat kaip ir asmenys, kurie turi gretutinių ligų, imunosupresiniai asmenys, nėščiosios moterys ir vyresni nei 20 metų suaugusieji“, – sakė E. Jegelevičienė.
Ypač aktualu prieš kelionių sezoną
Jei žmogus nežino savo skiepijimo statuso, pašnekovė visų pirma patarė kreiptis į savo šeimos gydytoją ir bandyti išsiaiškinti.
„Gal pavyks sužinoti, kokia yra vakcinacijos istorija. Jeigu visgi ne, tai reikėtų, pasikonsultavus su šeimos gydytoju ar infektologu, atlikti imuniteto tyrimą ir, atsižvelgiant į rezultatus, pasiskiepyti“, – patarė ji.
NVSC specialistė priminė, kad ypač tai aktualu artėjant vasaros sezonui, kai daugelis planuoja keliauti:
„Tikrai didelė rizika yra atsivežti tymų iš kitų šalių, nes nuo metų pradžios yra stebimas atvejų skaičiaus didėjimas Bulgarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Tai tokios kryptys, kurios mėgstamos lietuvių keliautojų.“
Nemokamai skiepija ir turėjus kontaktą su ligoniu
Primenama, kad siekiant išvengti bet kokių oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų patariama laikytis gerai žinomų prevencijos priemonių.
„Tinkamas patalpų vėdinimas, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo laikymasis, rankų higienos užtikrinimas ir patalpų, ir aplinkos daiktų bei paviršių dezinfekavimas – tai yra tie dalykai.
Bet, noriu pabrėžti, kad svarbiausia yra pasiskiepyti. Ir, jeigu laiku nepasiskiepijama, tikrai yra galimybė pasiskiepyti pasiskiepyti nuo tymų ir suaugusiam asmeniui.
Aišku, tai jau bus daroma savo lėšomis, išskyrus atvejus, kai yra nustatytas kontaktas su sergančiuoju tymais. Turėjusiems kontaktą su tymais sergančiu asmeniu, rekomenduojama pasiskiepyti profilaktiškai.
Tokią galimybę siekiant išvengti protrūkių Lietuvoje garantuoja valstybė ir skiria nemokamą skiepą. Tiesa, tą nuo kontakto būtina padaryti per pirmas 3 paras. Nespėjus pasiskiepyti per 72 val., būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
