Blogiausia matyti ir girdėti mot. pavardes su "-ė" ir vyrų /mot. su "-ič /-čius /-čė"...

O Liandzbergis pavardė žydiška pavardė?

Tai jau tikrai pavardės taps istorijos atspindžiu ,kai moterys nutarė tapti moderniomis Plepė,Dulkė,Zvonkė ir panašiai o vyrai su dideliais pinigais trumpino dėl užsieniečių iki Numa.,O joks Azijos,afrikos gyventojas net sunkiai ištariamų pavardžių nekeičia,nes gerbia savo tautybę, giminę ir šeimą,

Mūsų, lietuvių , didelė dalis pavardžių suslavintos ( išverstos iš lietuvių kalbos, su slaviškomis galūnėmis ir pan.), o lietuviškos kilmės pavardžių randama visoje dabartinės Baltarusijos teritorijoje ( istorikas Daunaras- Zapolskis gimė Rečicoj, dabartinės Baltarusijos pietryčiuose), buv. gimnastė Ana Korbut ( palyg.liet. Kaributas, Karbutas) gimė Minske, žurnalistas Ivanas Eismantas- miestelyje į pietus nuo Gardino, rašytojas Venancijus Butrimas gimė Baranovičiuose. Lietuviškos kilmės pavardžių randama ir Ukrainoje ( Narbut, Butrim), Rusijoje ( Butrim, Narbut, Eismont ir pan,)

ypac siauliuose dabar labai istorija atspindi tik labiau ateiti...

Skaičiau, kad Juzefo Pilsudskio protėvis buvo Upytės seniūnas lietuvis Baltramiejus Gineitis,nusipirkęs Pilsūdų dvarą prie Tauragės, o mama kilusi iš žemaičių bajorų Bilių ( vėliau tapusių Bilevičiais) giminės. Juzefas Pilsudskis nuo vaikystės ( tada vadintas Ziuku- nuo aukštaitiško vardo formos Juziukas) labai gerai mokėjo lietuvių kalbą,kartais save pavadindavo lietuviu.

Yra tekę matyti Rusijos caro išduotus 19 amžiaus pabaigos dokumentus- juose lietuvių Juozo ir Mykolo vardai parašyti rusiškai- Josif, Michail, lietuviška pavardė su galūne a parašyta su slaviška galūne o. Nežinodamas, kad jie lietuviai, sprendžiant pagal dokumentus, pagalvotum.kad jie slavų tautybių. Tiesa, jau 1918 m. Nepriklausomos Lietuvos dokumentusoe jie atgavę savo lietuviškus vardus ir pavardes.

Mano pavardė buvo bybkevič. Dabar susigrąžinau ir tapau bibis.

Nė žodžio apie progresyviausias, šiuolaikiškiausias, protingiausias ir savarankiškiausias, moteris, kurios pasirenka pavadinimą, su galūne -ė. Juk jos taip isskirtinai patvirtina savo ypatumą, absoliučią nepriklausomybę nuo vyrų! Iš vyro pavardės susikurdamos sau... pavadinimą. Tik keista, kad Mižio(Mižys) , Varpučio(Varputis) , Kulio(Kulys, Kulius) , Plikio(Plikys) , Makštučio(Makštutis), Pučio(Putys), žmonos, visos kaip viena, mužikiškus pavardžių variantus, su priesaga - ienė, pasirenka. Matyt kaimietės, nesugalvoja "krūto" pavadinimo, sau.

Vytis tik lietuvių, nuo žodžio "vyti". Pavardės lietuviškiausios Kukevičius, Marcinkevičius ir pn. nuo to pačio vyčio. Tai dešimtukininkai vadai. O Marcinkauskas, tai Marcinkevičiaus karys ir pn. Marcinkaitis ar Kukaitis, tai atitarnavęs karys, nuo žodžio "eiti". Vytis, tai susitarimo simbolis, nes dešimtukininkai lietuvių kitų kariaujančių tautų dešimtukininkams pasiūlė pridėti galūnėje vič, kad žinotų kuriuos nelaisvėje laikyti vienas kitą geresnėmis sąlygomis. Galūnė "vič" nuo mūsų tautos paplito gan plačiai. Tai mums pasakojo istorijos mokytojas dar septintame dešimtmetyje. Korupcijos pradininkai mūsų proseneliai. liūdna, kad mes manome, kad pavardės su vič slaviškos. Lietuviškiausios jos. Viską vėliau sušiko rusai, pradėję šaukti viens kitą tėvavardžiais.