Įtarimas, kad Kauno apskrityje veikia hašišo tiekėjų tinklas, kilo tada, kai 2010-ųjų gegužę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) tyrėjai gavo duomenų, jog gegužės 15-osios naktį automobiliu „Rover 75“ į Lietuvą iš Ispanijos gali būti gabenama didelė narkotinių medžiagų kontrabanda.
Rastos slėptuvės
Tyrėjai žinojo, kad tuo automobiliu turi važiuoti Gediminas Tumėnas ir 2 merginos. Keturi Kauno policijos pareigūnai sėdo į automobilį ir nuskubėjo į Lazdijus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinė buvo informuota, kad reikia sulaikyti automobilį „Rover 75“, jeigu šis pasirodytų anksčiau.
Naktį, apie 2.45 val., pasienio pareigūnai pranešė tyrėjams, kad automobilis „Rover“ jau yra sustabdytas pasienio ruože, kirtęs Lietuvos ir Lenkijos sieną. Čia atvykę tyrėjai rado šį automobilį ir 3 asmenis jame – vyrą ir 2 moteris. Automobilį vairavęs G. Tumėnas paaiškino, kad grįžta iš Vokietijos, kur lankė savo motiną. Bet pareigūnams buvo žinoma, kad šis automobilis turi grįžti iš Ispanijos, o ne iš Vokietijos, tad išgirstas vairuotojo atsakymas tik dar labiau sustiprino įtarimą, jog automobiliu gabenama narkotikų kontrabanda. Atliekant pirminę automobilio apžiūrą, jokių draudžiamų medžiagų nebuvo rasta. Kadangi buvo tamsu, nuspręsta detaliau automobilį apžiūrėti Kalvarijos pasienio užkardos pagalbinėse patalpose.
Ten atidžiai tikrinant automobilį, jame buvo rastos įrengtos slėptuvės, kuriose buvo paketai su augalinės kilmės medžiaga – kaip vėliau nustatyta, kanapių derva, arba hašišu. Kadangi ne visus paketus buvo galima laisvai išimti, pagalbon teko kviestis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus. Šie specialia įranga perpjovė bagažinės dugną, kad būtų galima išimti visus ten paslėptus paketus. Buvo rasti įvairios formos, dydžio ir svorio paketai, apvynioti ruda lipnia juosta. Bendras rastų narkotinių medžiagų kiekis buvo apie 80 kilogramų.
Dvokiančios pirštinės
Abi su G. Tumėnu važiavusios merginos buvo labai išsigandusios. Su jomis bendravo tyrėja iš Kauno, moteris. Iš pradžių abi merginos tvirtino, kad važiuoja iš Prancūzijos, bet kai pamatė slėptuvėse surastas narkotines medžiagas, viena jų iš karto pasakė, kad visi trys važiuoja iš Ispanijos, o Gediminas griežtai uždraudęs tai kam nors sakyti. Merginos verkdamos kartojo apie narkotikus nieko nežinojusios. Pats G. Tumėnas, kol automobilis buvo apžiūrimas paviršutiniškai, elgėsi ramiai, bet kai buvo pradėta detali mašinos apžiūra, nuiminėjamas automobilio galinis buferis, vyras akivaizdžiai susijaudino ir sėdėjo rankomis susiėmęs už galvos.
Automobilio bagažinėje buvo rastos megztos pirštinės, nuo kurių sklido degalų kvapas. Specialistams buvo aišku, kad tos pirštinės ten – ne atsitiktinai, o kad nukreiptų tarnybinių šunų, specialiai apmokytų ieškoti kvaišalų, dėmesį.
Merginų parodymai
Abi sulaikytos merginos papasakojo apie savo pažintį su Gediminu.
Birutė Š. sakė su juo susipažinusi visai atsitiktinai. Pabendravo telefonu, o paskui susitiko. Kol bendravo telefonu, tai pati jam pasakė, kad buvo Anglijoje, kad neseniai sugrįžo. Gediminas jai irgi papasakojo, kad gydėsi ir gyveno apie 2–3 mėnesius Barselonoje, o šiaip dirba Lietuvoje. Jau pirmo susitikimo metu jis užsiminė, kad kaskart važinėja į užsienį, turi savo firmą, kuri neoficialiai užsiima skolų išieškojimu.
Vyras pasiūlė jai važiuoti kartu į užsienį – pavairuoti automobilį, kad ji užsidirbtų pinigų. Gediminas minėjo, kad už važiavimą ji gautų 200 eurų, tačiau iš tiesų vėliau už vieną kelionę ji gavo 400 litų, už kitas – po 200 arba 300 litų.
Kai tik susipažino su Gediminu, tai jis porą kartų buvo atvažiavęs automobiliu „Rover“, bet po Kauną jis šiuo automobiliu beveik nevažinėdavo. Merginai sakydavo, kad „Rover“ po kelionių yra atiduotas į servisą, ir ji tuo tikėdavo, nes juk, jos manymu, pravažiavus ne vieną tūkstantį kilometrų, reikėdavę jį tvarkyti.
Birutė į Ispaniją važiavo bent 4 kartus. Paskutinį kartą į šią šalį ji vyko kartu su Gediminu ir savo drauge Irena. Šią pati pasikvietė važiuoti, kad jai būtų smagiau, kai reikia vairuoti. Birutė prisiminė, kad paskutinį kartą prieš išvažiuojant Gediminas jos bute paliko du savo mobiliojo ryšio telefonus, kurie buvo išjungti. Kai atvyko į Ispanijos miestą Vilanova ila Geltru, gyveno viešbutyje 4 dienas, būdavo kartu, o po to Gediminas pasakė, kad važiuos į Estapono miestą.
„Kai jau buvome Estapone, tai gal kitą dieną po atvykimo, kai visi trys valgėme kavinėje, Gediminas po susirašinėjimo telefonu SMS žinutėmis staiga išėjo ir sugrįžo gal po 15 minučių, – tyrėjams pasakojo mergina. – Kai sugrįžo, tai mačiau, kad rankoje jis turėjo 2 kupiūras po 500 eurų, ir dar pasakė, jog buvo susitikęs su draugu. Kai susirašinėjo telefonu, sakė, kad rašo rusiškai. Taip pat prisimenu, kad kažkurią dieną, kai jau buvome Estapone, Tumėnas pametė mano telefoną „Nokia“, į kurį buvo įsidėjęs savo ispanišką SIM kortelę. Estapone praleidome 2 dienas. Taip pat prisimenu, kad dieną iki išvykimo, tai galėjo būti gegužės 12-oji, gal apie 14 valandą, vėl po susirašinėjimo SMS žinutėmis Gediminas išėjo ir sugrįžo apie 21 valandą. Aš neklausiau, kur jis eina, paskui neklausiau, iš kur sugrįžo, nes tai jis darydavo kasdien. Kiek kartų su juo vykau į Ispaniją, tai jis dažniausiai prieš dieną ar prieš 2 dienas iki išvykimo kažkur išeidavo ir gan ilgai užtrukdavo. Kur eidavo, ar su kuo nors susitikdavo, aš nežinau, bet manydavau, kad eina kažkur dėl minėtų pinigų – skolų.“
Na, o liudytoja Irena patvirtino savo draugės parodymus ir sakė, kad mielai sutiko pasivažinėti į Ispaniją. Juolab kad jai buvo pasakyta, jog ir kelionė, ir viešbučiai nieko nekainuos. „Man minėjo, kad kelionė truks apie savaitę, – pasakojo mergina. – Pirmyn važiuosime apie 3 paras, tada 2 paras ilsėsimės, o atgal važiuosime truputį ilgiau, nes – nemokamais keliais. Važiavome per Lenkiją, Čekiją, Austriją, Italiją, Prancūziją ir atvykome į Ispaniją. Pakeliui sustodavome tik degalinėse. Būdavo taip, kad automobilį Birutė vairuodavo pakaitomis su Gediminu. Visur už maistą, viešbučius už mus mokėdavo Gediminas.“
Pareigūnai suprato, kad merginos gal ir nežinojusios apie narkotikus, tačiau jų parodymai leido padaryti išvadą, kad G. Tumėnas narkotikus vežė ne pirmą kartą.
Gyveno ne pagal pajamas
Kriminalistams pradėjus aiškintis sulaikyto kauniečio ryšius ir aplinką, sužinota, kad narkotinių medžiagų įsigijimu užsienyje ir jų pervežimu užsiima ir Dainius J. Šis vyras 2003 metais buvo sugrįžęs iš Alytaus pataisos namų ir gyveno gan turtingai, važinėjo neblogais automobiliais, dažnai lankėsi užsienyje. Dainių imta stebėti atidžiau. Kai jis 2010 metų rugpjūtį per Lavoriškių pasienio postą bandė palikti Lietuvą ir įvažiuoti į Baltarusiją, jo automobilis „Nissan Primera” buvo labai atidžiai patikrintas. Pareigūnai rado slėptuvę ir 100 kg hašišo joje. Kriminalistai atkreipė dėmesį, kad ta slėptuvė buvo įrengta analogiškai, kaip ir gegužę sulaikyto G. Tumėno automobilyje. Kaip vėliau išsiaiškinta, kriminalistai neklydo – abiejų mašinų slėptuvės buvo įrengtos tame pačiame garaže Kaune. Bet tai paaiškėjo kiek vėliau.
O tą kartą buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Besiaiškinant G. Tumėno ryšius, stebint Dainių J., kriminalistų akiratyje jau buvo ir Lapėse (Kauno r.) gyvenantis Svajūnas Bukauskas, dar žinomas kaip Svaika. Lapėse stovintis jo namas buvo vienas įspūdingiausių pakaunėje. Vos prieš pusmetį šios pilies savininkas buvo įsigijęs ir prabangų BMW X6. Už šį pirkinį, kainavusį ketvirtį milijono litų, Svaika atsiskaitė grynaisiais. Pareigūnų dėmesį patraukė ir tai, kad namo kieme stovėjo dar keli apynaujai visureigiai „Volkswagen Touareg“ ir BMW X3, taip pat „Audi TT“ bei „Audi A6“.
S. Bukauskas, dirbdamas vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje, išskirtine prabanga mėgavosi ne tik pats: dukrai jis buvo padovanojęs butą Kaune, sūnui – žemės sklypų. Oficialiai S. Bukausko valdomo turto vertė viršijo kelis milijonus litų. Tad buvo galima daryti išvadą, kad jei viso to turto nesunešė aitvarai, tai jis tikrai įsigytas už pinigus, gautus iš kažkokios nelegalios veiklos.
Šitaip po truputį aiškėjo, kad S. Bukauskas yra didelės gaujos, gabenančios narkotikus, vadeiva. Ypač po to, kai pareigūnai įkalbino duoti parodymus Dainių J. Vėliau teisme teko girdėti, kaip narkotikų kurjerio Andriaus Šipelio advokatė Diana Višinskienė tiesiai klausė teismui liudijančio Kauno apskrities VPK ONTT vyresniojo tyrėjo Tomo Mickevičiaus, ką gi jis pažadėjęs įtariamiesiems, kad šie nusprendę išduoti saviškius ir taip talkinti teisėsaugininkams. „Jie tokį sprendimą priėmė laisva valia, o kodėl – klauskite jų pačių“, – nesutrikęs atrėmė T. Mickevičius. O jų noras juk aiškus – išvengti ilgų kalėjimo metų.
Kitame numeryje:
Dvigubi automobilių dugnai ir šimtai kilogramų heroino
Žilvinas VIZGIRDA
AKISTATA
