Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Komentarai DELFI:
Martynas,
2011 05 26 12:14
Lietuva priklauso avangardui moralinėje dimensijoje, lyginant su saulėlydį išgyvenančia Vakarų civilizacija.
Turim tuo didžiuotis.
Turime rūpintis ir Vakarų likimu, stovėdami priekyje siūlant sprendimus socialinėje dorovinio gyvenimo srityje. Ir nežeminkime savęs – mes tai galime.
Tomas J.,
2011 05 26 15:23
Henrikas Mickevičius g.1954 – lenkų kilmės sovietinis teisininkas, teisės mokslus baigė 1980 ir iškart (!) buvo priimtas dirbti į LTSR Teisingumo ministerijos Teismų departamentą, o po metų - Vilniaus miesto Lenino rajono teismo teisėju (1981–1987).
Okupuotoje Lietuvoje tokią staigią karjerą teisės srityje padaryti galėjo tiktai žmogus, labai įtinkantis okupacinei valdžiai. Matyt buvo raudonas kolaborantas kaip reta!
O šiandien Henrikas Mickevičius yra Teisėjų atrankos komisijos narys, nuolatinis Europos Tarybos, ESBO, Jungtinių Tautų bei kitų tarpvalstybinių ir tarptautinių nevyriausybinių or-ganizacijų ekspertas.
Būtų mano valia, aš tokius sovietinius "ekspertus" vyčiau kuo toliau nuo rimtų postų.
Keista išvada,
2011 05 26 15:03
Akivaizdus šaudymas į vienus vartus: kas lietuviška- smerktina, kas lenkiška - nutylėta.
Negražiai lenkai elgiasi nepagrįstai reikalaudami sugriauti lietuvišką abėcėlę, remdamiesi savo ,,teisėmis", o lietuviams norima atimti teisę gerbti ir išsaugoti savo kalbą.
Vadinasi, lietuviai neturi teisės turėti savo kalbos? Tai kur teisybė?
Martynas,
2011 05 26 12:14
Lietuva priklauso avangardui moralinėje dimensijoje, lyginant su saulėlydį išgyvenančia Vakarų civilizacija.
Turim tuo didžiuotis.
Turime rūpintis ir Vakarų likimu, stovėdami priekyje siūlant sprendimus socialinėje dorovinio gyvenimo srityje. Ir nežeminkime savęs – mes tai galime.
Tomas J.,
2011 05 26 15:23
Henrikas Mickevičius g.1954 – lenkų kilmės sovietinis teisininkas, teisės mokslus baigė 1980 ir iškart (!) buvo priimtas dirbti į LTSR Teisingumo ministerijos Teismų departamentą, o po metų - Vilniaus miesto Lenino rajono teismo teisėju (1981–1987).
Okupuotoje Lietuvoje tokią staigią karjerą teisės srityje padaryti galėjo tiktai žmogus, labai įtinkantis okupacinei valdžiai. Matyt buvo raudonas kolaborantas kaip reta!
O šiandien Henrikas Mickevičius yra Teisėjų atrankos komisijos narys, nuolatinis Europos Tarybos, ESBO, Jungtinių Tautų bei kitų tarpvalstybinių ir tarptautinių nevyriausybinių or-ganizacijų ekspertas.
Būtų mano valia, aš tokius sovietinius "ekspertus" vyčiau kuo toliau nuo rimtų postų.
Keista išvada,
2011 05 26 15:03
Akivaizdus šaudymas į vienus vartus: kas lietuviška- smerktina, kas lenkiška - nutylėta.
Negražiai lenkai elgiasi nepagrįstai reikalaudami sugriauti lietuvišką abėcėlę, remdamiesi savo ,,teisėmis", o lietuviams norima atimti teisę gerbti ir išsaugoti savo kalbą.
Vadinasi, lietuviai neturi teisės turėti savo kalbos? Tai kur teisybė?
Tų teisių -per akis.Patys nežino ko nori.O kad gali paminėti bet kurio žmogaus gimtadienį, tai tik rodo laisvę ir teises.Nė viename įstatyme nėra išvardyti asmenys, kurių gimtadienius švęsti būtų draudžiama.
Demokratija (daugumos valdžia) man yra svarbiau už žmogaus teises (t.y. mažumos teises). Graudu, kad mūsų visuomenė nusigyveno iki tiek, kad daugumos nuomonė paminama po kojom. Kovokime, kad Lietuvoje veiktų daugumos nuomonė, t.y. demokratija. - . - Konstitucija yra aukščiau už žmogaus teises. Lietuvos rinkėjai nėra niekad išreiškę savo valios dėl Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (1948.12.10), nei dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (1950).
A. Kubilius: pateikti sekimo duomenys stebina
Retas atvejis, kai sutinku su A.Kubilium. Jei mes nežinome, kiek turime sekimo atvejų, tai kaip mes sužinosime, kas naudojasi tų sekimų informacija.
Nėra nieko svarbiau žvalgyboje už pinigus. O vargingoje Lietuvoje - tuo labiau. Kas daugiau sumokės, tas daugiau informacijos turi. Kad kaimyninės šalys gali nukreipti didesnius pinigų srautus žvalgybai, tuo niekas neabejoja.
Sekame, sekame, o po to suaugę žmonės per langus iškrenta.
Retas atvejis, kai sutinku su A.Kubilium. Jei mes nežinome, kiek turime sekimo atvejų, tai kaip mes sužinosime, kas naudojasi tų sekimų informacija.
Nėra nieko svarbiau žvalgyboje už pinigus. O vargingoje Lietuvoje - tuo labiau. Kas daugiau sumokės, tas daugiau informacijos turi. Kad kaimyninės šalys gali nukreipti didesnius pinigų srautus žvalgybai, tuo niekas neabejoja.
Sekame, sekame, o po to suaugę žmonės per langus iškrenta.
Komentarai DELFI:
aha,
2011 05 26 13:31
Kaip ir „gražia“ tradicija tapo tai, kad fašistuojantis jaunimas Kovo 11-ąją žygiuoja per Gedimino prospektą – centrinę Lietuvos gatvę. Kaune taip pat žygiuojama su labai radikaliais šūkiais, Adolfo Hitlerio gimtadienis švenčiamas jau kasmet, daug antisemitinių išpuolių“, - kalbėjo H. Mickevičius.
----
O kad komunistuojantys kasmet švenčia Lenino ir Stalino gimtadienius, Gegužės 1 žygiuoja centrinėmis gatvėmis, vaikšto budelio Če Gevaros atvaizdais pasidabinę, tai pono H.Mickevičiaus nei kiek netrikdo?
Klausimėlis draugui Mickevičiui,
2011 05 26 13:41
O kaip jums drauge Mickevičiau ar nerėžia ausį tarybinių dešrelių ir tarybinės duonos pavadinimas nepriklausomoje Lietuvoje.
O jeigu kas nors pradėtų gaminti ir reklamuoti labai aukštos kokybės fašistinę duoną ir fašistines dešreles. Kaip tada būtų su jūsų ausimis?
Tomas J.,
2011 05 26 13:18
Konstitucija yra aukščiau už žmogaus teises.
Lietuvos rinkėjai nėra niekad išreiškę savo valios dėl Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (1948.12.10), nei dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (1950).
VA, VA,
2011 05 26 13:37
„žmogaus teisės per daug hiperbolizuojamos“, per jas „į Lietuvą atšliaužia liberalistinis totalitarizmas“, žmogaus teisės priešpastatomos prieš pareigas šeimai, visuomenei ir valstybei.
----------------------------
TAI, KAD TIKRA TEISYBĖ...
Duok valią, tai nežinia ką tie sup... liberalai prisigalvos.
Gerai, kad jau pati ES atmerkt akis pradeda (Prancūzija, Italija).
Kur žmogaus teisės čia?,
2011 05 26 14:00
Žinomas Vilniaus advokatas Saulius Žentelis ne juokais sunerimęs, kad Lietuvoje žmogaus teisė į privatumą virsta pagarbos neverta atgyvena.
Daugiau nei dešimtmetį advokato praktika besiverčiantį ir garsiems bylų dalyviams teismo procesuose atstovaujantį S. Žentelį sukrėtė Europos Parlamento (EP) komisijos neseniai paskelbta ataskaita apie asmeninių duomenų rinkimą bei kaupimą Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
Ataskaitoje skelbiama, kad mūsiškiai pareigūnai 2008 metais net 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos ryšių specialistus ir prašė suteikti duomenų apie privačių asmenų naudojimąsi mobiliojo telefono ryšiu, iš jų net 84 550 kartų – dėl slaptos informacijos nutekinimo įvairiomis ryšio priemonėmis.
aha,
2011 05 26 13:31
Kaip ir „gražia“ tradicija tapo tai, kad fašistuojantis jaunimas Kovo 11-ąją žygiuoja per Gedimino prospektą – centrinę Lietuvos gatvę. Kaune taip pat žygiuojama su labai radikaliais šūkiais, Adolfo Hitlerio gimtadienis švenčiamas jau kasmet, daug antisemitinių išpuolių“, - kalbėjo H. Mickevičius.
----
O kad komunistuojantys kasmet švenčia Lenino ir Stalino gimtadienius, Gegužės 1 žygiuoja centrinėmis gatvėmis, vaikšto budelio Če Gevaros atvaizdais pasidabinę, tai pono H.Mickevičiaus nei kiek netrikdo?
Klausimėlis draugui Mickevičiui,
2011 05 26 13:41
O kaip jums drauge Mickevičiau ar nerėžia ausį tarybinių dešrelių ir tarybinės duonos pavadinimas nepriklausomoje Lietuvoje.
O jeigu kas nors pradėtų gaminti ir reklamuoti labai aukštos kokybės fašistinę duoną ir fašistines dešreles. Kaip tada būtų su jūsų ausimis?
Tomas J.,
2011 05 26 13:18
Konstitucija yra aukščiau už žmogaus teises.
Lietuvos rinkėjai nėra niekad išreiškę savo valios dėl Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (1948.12.10), nei dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (1950).
VA, VA,
2011 05 26 13:37
„žmogaus teisės per daug hiperbolizuojamos“, per jas „į Lietuvą atšliaužia liberalistinis totalitarizmas“, žmogaus teisės priešpastatomos prieš pareigas šeimai, visuomenei ir valstybei.
----------------------------
TAI, KAD TIKRA TEISYBĖ...
Duok valią, tai nežinia ką tie sup... liberalai prisigalvos.
Gerai, kad jau pati ES atmerkt akis pradeda (Prancūzija, Italija).
Kur žmogaus teisės čia?,
2011 05 26 14:00
Žinomas Vilniaus advokatas Saulius Žentelis ne juokais sunerimęs, kad Lietuvoje žmogaus teisė į privatumą virsta pagarbos neverta atgyvena.
Daugiau nei dešimtmetį advokato praktika besiverčiantį ir garsiems bylų dalyviams teismo procesuose atstovaujantį S. Žentelį sukrėtė Europos Parlamento (EP) komisijos neseniai paskelbta ataskaita apie asmeninių duomenų rinkimą bei kaupimą Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
Ataskaitoje skelbiama, kad mūsiškiai pareigūnai 2008 metais net 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos ryšių specialistus ir prašė suteikti duomenų apie privačių asmenų naudojimąsi mobiliojo telefono ryšiu, iš jų net 84 550 kartų – dėl slaptos informacijos nutekinimo įvairiomis ryšio priemonėmis.
reikia skubiai pranešt USA kongresui, kad valdantys Zingeris ir Donskis yra ryškūs Hitlerio pakalikai.
Ir laukt išvaduojamosios armijos iš Varšuvos arba Maskvos. Na kaip su Sudetų vokiečių mažumų teisėmis. Hiteleris ne tik žydus šaudė, jis ir europiečius Sudetų vokiečius apgynė.
Ir laukt išvaduojamosios armijos iš Varšuvos arba Maskvos. Na kaip su Sudetų vokiečių mažumų teisėmis. Hiteleris ne tik žydus šaudė, jis ir europiečius Sudetų vokiečius apgynė.
ypač ryškūs Hitlerio pakalikai yra europarlamentaras Donskis su Uspakichu, o jau apie Tomaševskį išvis nekalbam. Tiesiog nulietas Hitleris. Visi rinkti fašistiškai nusiteikusių ir išugdytų Lietuvos gyventojų.
Informacija apmąstymui - "Kas yra kas":
Henryk Mickiewicz (lit. Henrikas Mickevičius; ur. 1954) – litewski prawnik polskiego pochodzenia, dyrektor Instytutu Ochrony Praw Człowieka.
W 1980 ukończył studia prawnicze na Wileńskim Uniwersytecie Państwowym, po czym pracował jako sędzia w rejonie wileńskim (1981–1987).
Henryk Mickiewicz (lit. Henrikas Mickevičius; ur. 1954) – litewski prawnik polskiego pochodzenia, dyrektor Instytutu Ochrony Praw Człowieka.
W 1980 ukończył studia prawnicze na Wileńskim Uniwersytecie Państwowym, po czym pracował jako sędzia w rejonie wileńskim (1981–1987).
Lietuviška „demokratija“: be žmogaus teisių ir su Hitlerio prieskoniu