Ir nors specialūs akiniai nuo saulės buvo išparduoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dažnas į saulę žiūrėjo kone plika akimi ar naudodamas savadarbes priemones, bet ir ašarodami tautiečiai nepraleido progos pamatyti tai, kas dabar pasikartos negreit.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Molėtuose Mėnulis uždengė maždaug 75 proc. Saulės
„Va, jau dengia, jau matosi.“
Apie pusę devintos vakaro, Molėtų astronomijos observatorijoje – susižavėjimo nuotaikos.
„Eik tu sau, kaip magiška.“
„Kaip gražu...“
Susirinkusiems čia, Molėtų observatorijoje, gamta tikrai padovanojo unikalų reginį. Ir galima išties pamatyti, kaip drakonas iš dalies apžiojo saulę.
„Didysis drakonas jau apžioja saulę, ir tuoj pradės ją valgyti. – O kodėl drakonas, o ne didžioji voverė? – Na, kaip... Azija, tai tokie drakono vaizdiniai. Afrika, krokodilo vaizdiniai. Tai kur kokioj šaly, koks tas vaizdinys populiarus. – Drakonas matosi? – Drakono nesimato, bet žabtų paslėpta saulė matosi.“
Čia, apie Molėtus, žmonės galėjo matyti, kaip Mėnulis uždengia maždaug 75 proc. Saulės. Ir tai, kaip sako mokslininkai, unikalu, net nepaisant, kad dalinius užtemimus galime stebėti kas kelerius metus.
„Šiaip tie daliniai užtemimai kartojasi dažnai, kas keletą metų, kas tris ketverius metus ar ne... Labai dažnai tai būna penkiolika procentų, dvidešimt procentų. O tokie, kur būtų didžioji disko dalis, jie yra pakankamai visgi reti“, – aiškino VU astrofizikas Arnas Drazdauskas.
Panašų, dalinį saulės užtemimą paskutinį kartą matėme prieš vienuolika metų – 2015-aisiais. Tuokart mėnulis dangstė saulę septyniasdešimčia procentų. Šiaurinėje Ispanijos dalyje gyvenantiems žmonėms pasisekė labiausiai – šiemet matę visišką saulės užtemimą, jį matys ir kitais, ir dar 2028-ais metais.
Mes gi vėl matysim dalinį užtemimą, bet skirtingai nei šiemet, saulę mėnulis kitąmet dengs labai mažai – maždaug 15-20 procentų.
„Priklauso, kokiu keliu keliauja tas mėnulio šešėlis. Kur jis yra, kokia yra konfigūracija saulės, mėnulio ir Žemės. Nes mėnulio orbita yra šiek tiek pakrypusi Žemės atžvilgiu. Ir kiekvienas užtemimas yra šiek tiek kitoks. Niekada nėra dviejų vienodų užtemimų“, – aiškino VU astrofizikas A. Drazdauskas.
Visiškas saulės užtemimas Lietuvoje įvyko prieš 70 metų
Pamatyti visą, o ne dalinį saulės užtemimą tautiečiams pavyks nebent išvykus svetur. Lietuvoje paskutinį kartą visiškas saulės užtemimas buvo prieš daugiau kaip septyniasdešimt metų. Kitas numatomas daugiau nei po šimto metų – 2142-aisiais. Bet po 13-os metų, 2039-aisiais, tautiečių laukia kitas unikalus reginys – žiedinis saulės užtemimas.
„Mėnulis blokuoja centrą saulės, bet žiedo krašto neblokuoja. Tai mėnulio kraštu mes matom saulės šviesą. Toks ugnies žiedas susidaro“, – aiškino Vilniaus universiteto astrofizikė Edita Stonkutė.
Kad ir kaip mėnulis dangsto saulę, tautiečiai neslepia susižavėjimo toliau:
„Fainai, gražu.“
„Tikrai, man labai patiko. Toks labai raudonas, ir atrodo saulė žiūri į mėnulį. Toks... iliuzija vos ne.“
„Tikrai. Toks... raudonas, rožinis. Tikrai tos spalvos tokios tikrai neįprastos. Kažkaip pagalvojau, kad toks, kaip mėnulis turėtų būti, bet čia tikrai, negalvojau, kad toks bus išplaukęs. Ir dar su tokiom spalvom.“
„Labai gražus, labai.“
„Labai įspūdinga. Įdomu.“
Užtemimą reikia stebėti dėvint specialius akinius
Dar prieš ruošiantis stebėti saulės užtemimą mokslininkai žmones ragino pasitelkti specialius akinius. Plika akimi astrofizikai nerekomendavo stebėti astronominio reiškinio. Tą pačią akimirką veikiausiai nebūtume apakę, bet...
„Į gera neveda toks žiūrėjimas tiesiogiai į saulę. Jeigu galima pasidaryti filtrą, reikėtų pasidaryti tą, kuris ir šiluminius, ir ultravioletinius spindulius parinktų. Dėl to reikėtų naudoti tam specialiai pritaikytus metalizuotus filtrus, kurie gali sulaikyti akiai sunkiai matomus spindulius“, – aiškino observatorijos paskaitininkas Saulius Lovčikas.
Užtemimo dieną nusipirkti tokias apsaugas dažnam tapo misija neįmanoma. Tad gelbėjosi kas kaip mokėjo.
„Graužia akis, jeigu žiūrit tiesiai į saulę?“ – Ne. Mačiau žmogų čia valėsi akis. Gal ten jautresnės akys.“
„Tikrai taip. Neįmanoma praktiškai žiūrėti plika akimi. Dabar truputį žvilgterėjau, negera iš tikrųjų šiek tiek akim.“
Pajūryje Mėnulis dengė 80 proc. Saulės
Pajūrio gyventojams ir svečiams pasisekė ir dar labiau. Mėnulis šioje Lietuvos dalyje saulės diską dengė daugiau nei 80 procentų.
„Štai kiek žmonių susirinko į Klaipėdos paplūdimį. Mokslininkai aiškina, kad tai yra viena geriausių vietų stebėti saulės užtemimą. Kadangi būtent čia jį galima stebėti net dešimt minučių ilgiau nei likusioje Lietuvos dalyje“, – pasakojo žurnalistas Vitalijus Čiapas.
Stebėti šį unikalų reiškinį dauguma pasiruošė iš anksto.
„Čia yra iš suvirinimo kaukės. – Išlupot? – Taip. – Iš artimųjų kažkas virina ar parduotuvėj nusipirkot? – Iš artimųjų.“
Kiti nemano, kad reikia labai čia gąsdintis ir užteks paprastų tamsintų akinių. Juk nuolat į Saulę nežiūrės.
„Negavome, nespėjome nusipirkti. – Galvojat, bus čia blogai su tokiais, kokius turit? – Nebus, čia nuo vieno karto neapaksime.“
„Čia vienas kartas nepakenks, aš manau.“
Vienas jaunas klaipėdietis pasišovė visiems paaiškinti, kaip užtemimas vyksta.
„Jis dabar prie mūsų Saulės. Jis važiuoja va taip. Tiek būtų prie Saulės. Jei palauksime ilgiau, jis bus va taip. Ir kai pasibaigs, mes pamatysime Saulę vėl.“
Žmonės Saulės užtemimų bijojo
Saulės užtemimai žmones gąsdino tūkstantmečius – vieni tikėjo, kad Saulę ryja drakonas ar vilkas, kiti užtemimą laikė dievų rūstybės, karo, maro ar valdovo mirties ženklu.
Žmonija užtemimų bijojo gerokai anksčiau nei išmoko juos tiksliai prognozuoti – o šiandien dėl jų žmonės ne bėga slėptis, o važiuoja tūkstančius kilometrų pažiūrėti. Kaip ši porelė prancūzų:
„Viskas yra internete. Žinome, kad vyksta Saulės užtemimas, kad paplūdimyje geriausia stebėti. Turime picos, alaus ir nuostabų reginį.“
Mokslininkai aiškina, jog šis dalinis saulės užtemimas gamtai poveikio nedaro, mat vyko vakare.
„Jei šiandien saulės užtemimas būtų ne vakare ir nedovanotų mum nuostabaus saulėlydžio, bet vyktų dieną, tai temperatūra šiek tiek nukristų, dabar jau ir taip vakare vėsoka ir vėjuota“, – aiškino Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Na ir štai taip, Mėnuliui vis labiau atidengiant Saulę, ši iš pradžių nusileidžia į debesis, o po to pasislepia jūroje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
