Apie tai savo socialinių tinklų paskyroje pasidalytose įžvalgose kalba „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jis aiškina, kad kol Lietuvos keliautojai vis plačiau atveria pinigines Viduržemio jūros kurortuose, į šalį atvykstantys turistai taupo labiau. Dėl to skirtumas tarp lietuvių išlaidų užsienyje ir užsieniečių išlaidų Lietuvoje toliau auga.
Anot ekonomisto, būtent dėl sparčiau augančių lietuvių išlaidų svetur šalies turizmo sektoriaus deficitas gilėja: 2019 m. jis siekė 66 mln. eurų, 2022 m. – 150 mln. eurų, o 2025 m. išaugo iki 267 mln. eurų.
Kur atostogauti pigiau nei Lietuvoje
Tokia tendencija, pasak Ž. Maurico, neturėtų stebinti. Neigiamą turizmo balansą fiksuoja kone visos Šiaurės Europos valstybės, nes saulės ir šilumos išsiilgę gyventojai masiškai renkasi poilsį Pietų Europoje. Be to, pietinės šalys vis dar gali pasiūlyti patrauklesnį kainos ir kokybės santykį, todėl brangstančiai Lietuvai konkuruoti darosi sudėtingiau.
„Pavyzdžiui, kavos puodelis Italijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje kainuoja beveik dukart pigiau nei Lietuvoje, o kelialapius į Turkijos „viskas įskaičiuota“ kurortus lietuviai graibsto demonstruoja tikrąjį Baltijos tigro finansinį raumenį“, – nurodo Ž. Mauricas.
Ekonomistas taip pat pastebi, kad lietuvių norą keliauti užsienyje skatina reikšmingai išaugusios gyventojų pajamos. Kartu keičiasi ir kelionių išlaidų struktūra – vis mažesnė biudžeto dalis skiriama apsipirkimui, o daugiau pinigų išleidžiama patirtims, maistui, laisvalaikiui ir apgyvendinimui.
Jei prieš du dešimtmečius net 40 proc. kelionės biudžeto sudarydavo pirkiniai, dabar ši dalis siekia vos 9 proc. Tuo metu išlaidos laisvalaikiui, maistui ir apgyvendinimui išaugo nuo 25 proc. iki 50 proc.
Anot Ž. Maurico, tai rodo, kad Lietuvos keliautojai nebenori apsiriboti vien pasyviu poilsiu paplūdimyje ir vis dažniau ieško naujų patirčių bei aktyvesnio poilsio.
Užsienio turistų srautas Lietuvoje taip pat auga, tačiau gerokai lėčiau. Pasak ekonomisto, Lietuvą vis dažniau atranda keliautojai iš JAV, Izraelio ir Pietų Europos šalių, tačiau turistų iš Skandinavijos bei Lenkijos skaičius nebedidėja.
„Dauguma užsieniečių (per 50 %) aplanko tik Vilnių, mažesnė dalis užsuka į Kauną bei Klaipėdą, o likę šalies regionai jiems vis dar lieka terra incognita“, – aiškina Ž. Mauricas.
Ž. Mauricas taip pat atkreipia dėmesį, kad ir patys lietuviai aktyviau keliauja po savo šalį. Vis dėlto dauguma renkasi tradicines kryptis – Palangą, Druskininkus, Birštoną, Neringą ar didžiuosius miestus.
Anot jo, mažiau žinomi Lietuvos regionai vis dar lieka turistų nuošalyje ir laukia didesnio keliautojų dėmesio.
Šiemet, ekonomisto vertinimu, lietuviai atostogauti nusiteikę itin aktyviai. Papildomą kelionių bumą, jo teigimu, gali paskatinti ir iš antrosios pensijų pakopos atsiimtos lėšos.
Vis dėlto keliautojų planus gali koreguoti ir tam tikri rizikos veiksniai – augančios lėktuvų bilietų kainos bei tebesitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose. Pasak Ž. Maurico, dėl situacijos regione gali kilti net aviacinių degalų trūkumo rizika.
„Globalūs iššūkiai dalį gyventojų (įskaitant ir mane) gali paskatinti šią vasarą rinktis saugesnę alternatyvą – poilsį gimtinėje. O visiems, kurie šiltuoju sezonu liks Lietuvoje, belieka palinkėti saulėtos ir šiltos vasaros bei nuostabių, dar neatrastų mūsų šalies kampelių“, – nurodė Ž. Mauricas.
Kelionių kainos
Kelionių agentūra „Kelionių panorama“ šiuo metu siūlo paskutinės minutės keliones į Riminį, Italijoje. Pavyzdžiui, 7 nakvynių poilsis viešbutyje su pusryčiais, išvykstant birželio 3 d., kainuoja nuo 277 eurų asmeniui vietoje 294 eurų.
Tuo metu kelionė į tą patį kurortą su apgyvendinimu viešbutyje siūloma nuo 288 eurų asmeniui vietoje 306 eurų.
Kelionių agentūra „Kelionių ekspresas“ taip pat siūlo palyginti nebrangias paskutinės minutės keliones į Ispaniją. Pavyzdžiui, 7 nakvynių poilsis Salou kurorte, viešbutyje, išvykstant gegužės 29 d., kainuoja nuo 353 eurų asmeniui vietoje 360 eurų.
Tuo metu kelionė į Ljoret de Maro (Lloret de Mar) kurortą su apgyvendinimu viešbutyje siūloma nuo 375 eurų asmeniui vietoje 382 eurų.
O štai „Tez Tour“ siūlo poilsį Portugalijoje, Madeiros saloje. Pavyzdžiui, 7 nakvynių kelionė į Kaniko kurortą su apgyvendinimu viešbutyje „Canico Bay“, išvykstant birželio 1 d., kainuoja nuo 541 euro asmeniui.
Kelionių organizatoriaus „Itaka“ interneto svetainėje pigiausia siūloma kelionė, tikrinimo metu, buvo 4 dienų išvyka į Ispaniją arba Kiprą gegužės pradžioje.
Abiejų kelionių kaina siekė 429 eurus asmeniui. Į kainą įskaičiuotas apgyvendinimas viešbutyje, skrydžiai, pervežimai iš ir į oro uostą bei registruotas ir rankinis bagažas. Kelionės į Ispaniją pakete taip pat buvo įskaičiuoti pusryčiai.
Lietuviai užsienyje išleidžia vis daugiau
Oficiali statistika taip pat rodo, kad lietuviai pastaraisiais metais ne tik dažniau keliauja į užsienį, bet ir ten išleidžia vis daugiau pinigų. Statistikos portalo duomenimis, 2023 m. išvykusių turistų kelionių skaičius siekė 2,15 mln., 2024 m. – 2,28 mln., o 2025 m. išaugo iki 2,43 mln.
Kartu didėjo ir vidutinės vienos kelionės išlaidos. Jei 2023 m. lietuviai vienos kelionės metu vidutiniškai išleisdavo 508,2 euro, tai 2024 m. ši suma augo iki 517,6 euro, o 2025 m. pasiekė 528,3 euro.
Tuo metu į Lietuvą atvykstančių turistų srautai augo gerokai nuosaikiau. 2023 m. į šalį atvyko apie 2,4 mln. turistų, 2024 m. – 2,38 mln., o 2025 m. jų skaičius siekė beveik 2,45 mln.
Didėjo ir atvykstančių turistų išlaidos – 2023 m. vidutinės vienos kelionės metu jie Lietuvoje išleido 396,3 euro, 2024 m. – 405,6 euro, o 2025 m. – 414,5 euro.
Šie duomenys rodo, kad lietuvių išlaidos užsienyje auga sparčiau nei užsienio turistų išlaidos Lietuvoje, todėl šalies turizmo balanso deficitas toliau didėja.
Rekordiniai keleivių srautai oro uostuose
Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, balandį šalies oro uostuose fiksuotas rekordinis keleivių skaičius – aptarnauta daugiau kaip 652 tūkst. keleivių. Tai yra 8,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kartu augo ir skrydžių skaičius – šių metų balandį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnauta beveik 5,3 tūkst. skrydžių, arba 3,2 proc. daugiau nei prieš metus. Taip pat didėjo ir pervežtų krovinių apimtys – jų per mėnesį pergabenta beveik 1,8 tūkst. tonų.
LTOU pabrėžia, kad balandis buvo pirmasis pilnas aviacijos vasaros sezono mėnuo, todėl augančius srautus lėmė ne tik aktyvesnis kelionių sezonas, bet ir platesnis skrydžių krypčių pasirinkimas. Tyrimai taip pat rodo, kad šiemet bent vieną kelionę lėktuvu planuoja beveik pusė Lietuvos gyventojų, o populiariausiomis kryptimis išlieka Italija, Ispanija, Graikija, Turkija ir Jungtinė Karalystė.
