Lietuva padeda Lenkijai vykdyti tyrimą, kuriuo siekima išsiaiškinti 1944-aisiais, vadovaujant žymiam buvusios sovietinės Lietuvos komunistų partijos veikėjui Genrikui Zimanui, įvykdytų Kaniūkų kaimo gyventojų žudynių aplinkybes.
Dabartiniame Šalčininkų rajone esančio Kaniūkų kaimo gyventojų žudynių aplinkybes tyrimą vykdantis Lenkijos tautos atminties institutas (LTAI) žada baigti aiškintis per pusmetį.
LTAI Lodzės tyrimų skyriaus darbuotoja Anna Malkiewicz Lenkijos dienraščiui "Nasz Dziennik" sakė, jog neseniai iš Lietuvos gauti dokumentai padės ištirti sovietų partizanų surengtas taikių gyventojų skerdynes.
Lietuva lenkams taip pat yra perdavusi Kaniūkų kaimo gyventojų parodymus.
Kol kas pavyko nustatyti, kad Kaniūkų kaimą 1944 metų sausį užpuolė 120-150 sovietų partizanų būrys, kuriam vadovavo G.Zimanas. Per antpuolį buvo nužudyti 38 kaimo gyventojai, dar keliolika sužeista.
Istorikų nuomone, užpuolimo priežastis galėjo būti susijusi su Kaniūkų kaimo ginkluotos savisaugos veikla priešinantis raudonųjų partizanų savivalei ir smurtui.
Kaniūkų kaimas yra pietrytiniame Rūdninkų girios pakraštyje netoli Lietuvos-Baltarusijos dabartinės sienos, t.y. vadinamojoje Vilnijoje, kurią Lenkija laikė savo teritorija. Tačiau kalbiniu atžvilgiu Kaniūkai priklausė vadinamajam Dieveniškių "pusiasaliui" - kaimų grupei, kurioje lietuviškai kalbantys gyventojai sudarė daugumą. Kai kurių istorikų teigimu, kaimas pasižymėjo ypatingu tautiniu sąmoningumu, lietuviškumu, priešinimusi lenkų okupacinės valdžios brukamai lenkiškai etninei savimonei. Kaime veikė lietuviška mokykla, lietuviškai kalbėti mokėjo ir dauguma kaime gyvenusių lenkų.
Nors Lodzės miesto prokuratūra yra apklaususi šiuo metu Lenkijoje ir užsienyje gyvenančius liudininkus bei turima daug archyvinės medžiagos - sovietų partizanų šifruotės, mūšyje dalyvavusių sovietų partizanų ataskaitos, lietuvių policijos pranešimai - bylos tyrimas iki šiol nedaug pasistūmėjo.
G.Zimanas 1932 metais įstojo į komunistų partiją, buvo jos ideologas, vėliau iš Lietuvos pasitarukė į SSRS, per Antrąjį pasaulinį karą grįžo ir 1943 metais Rūdninkų girioje organizavo pasipriešinimo naciams sovietų partizaninį judėjimą. Pirmosios sovietinės okupacijos metu Lietuvoje 1940-1941 metais ir po Antrojo pasaulinio karo jis buvo laikraščio "Tiesa" redaktorius. G.Zimanas mirė 1987 metais.
Kanados Polonijos kongresas, kuris paprašė pradėti tyrimą, pasak "Nasz Dziennik", stebisi, kodėl iki šiol iš Genriko Zimano neatimtas vienas aukščiausių Lenkijos apdovanojimų. G.Zimaną "Virtuti militari" ordinu po karo apdovanojo buvusios Lenkijos liaudies respublikos vadovai.
