Sudėtingas klausimas kur EITI.

Jau skelbiau internete šią pradinę analizę apie skaitmeninių piliečių (internetininkų) ypatingą vaidmenį.

NAUJAS VYRIAUSYBIŲ VAIDMUO

Šiandien jau mažai kas abejoja, kad skaitmeninė revoliucija ir globali ekonomika padarė pasaulį žymiai sudėtingesnį, kad jį toliau būtų galima valdyti su industrinio amžiaus mentalitetu. Žinių ekonomika funkcionuoja kitaip. Ne todėl, kad žinių produktai pasens jau kitais metais, bet kad tie produktai gali būti tokie, kurių nė vienas dar neįsivizduoja. Šiuo požiūriu piliečių galių sustiprinimas (arba įgalinimas) įgauna naują reikšmę. Vien informacijos kiekis tokio sustiprinimo piliečiams nesuteikia. Be valios ir gebėjimų nors ir didžiausias informacijos kiekis beveik nieko nereiškia. Todėl visame pasaulyje vyriausybių reformuotojai užsidavė klausimą: kokį vaidmenį turėtų vaidinti vyriausybės naujame amžiuje? Tiems, kurie formuluoja šiuos klausimus tiek turto kūrimo globalioje žinių ekonomikoje, tiek ir pasaulio sudėtingėjimo požiūriais, dalis atsakymų, pasirodo, pakankamai aiškūs. Naujas vyriausybių vaidmuo pirmiausia siejamas per savo pačių tautų efektyvesnį padrąsinimą įvairovei ir gyvybingumui. Ir šis gyvybingumas, dalinai ekonominis ir dalinai socialinis, yra labiausiai nulemtas trimis veiksniais: žiniomis, gebėjimais ir piliečių iniciatyva, kas ir sudaro piliečių įgalinimo esmę. NIEKAS, kaip rašė Hugo, tampa galinga idėja, kuriai atėjo LAIKAS. Vyriausybių svarbiausia misija yra sukurti aplinką, kuri padrąsina tokių naujų idėjų atsiradimą. Bet vykdoma reforma pradės veikti ne todėl, kad pasiūlytos idėjos labai vertingos, o dėl to, kad patys piliečiai ĮSITRAUKIA įgyvendinti šitas idėjas.
Demokratijoje sprendimų rengimas yra toks pat svarbus, kiek ir patys sprendimai. Dar daugiau, argumentuojama, kad pats sprendimų rengimo procesas yra net svarbesnis. Mes galime nežinoti, kaip gyvenimas atrodys ateityje. Bet jei vyriausybės su visomis savo įstaigomis bei agentūromis vis labiau įgalins skaitmeninius piliečius, drąsindami juos imtis iniciatyvos tam, kad surasti vyriausybėms geresnius sprendimus, ir jei vyriausybės mokysis įsiklausyti ir įtraukti piliečius sąveikai , demokratijos galimybės kelių šimtų metų perspektyvai yra labai didelės.

Sveikinu, Turite gerą sveikatą, jei ir internete dalyvaujate.
Dėl drugelių. Yra tokia ekonomikos mokslo kryptis*, išrasta Paul Ormerod.
Ar tai turėjote galvoje?
-----------------------
Butterfly Economics: A New General Theory of Social and Economic Behavior is a book by Paul Ormerod dealing with economic theory, published in 1999. The author uses a plethora of insect-related metaphors to show that an economy tends to function like a living organism and is thus able to learn and to adapt

Atkreipiu dėmesį į Gedimino pastabas. Rašo gana kultūringai, ir jaučiamas mąstymas.

Lietuva ir negali žinoti, kur eina. Žinoti ar nežinoti, kur einame ar stovime - kiekvieno iš mūsų, lietuvių, reikalas. Todėl tokie, kolektyvistinių ideologijų inspiruoti, svarstymai yra tik šakėmis ant vandens rašymas. Lietuva kaip valstybė neturi jokio atskiro proto ar kūno, todėl jai negali būti taikomi kriterijai, būdingi tik individams. Apie tai dauguma Lietuvos intelektualų net nesusimąsto. Ar tai iš vis intelektualai?

Ponas,turbūt inž[nierius], prasinešu - man aštuoniasdešimt pirmi.

Gal būtų galima konkretizuoti, apie katruos „intelektualus“ čia kalbate?

Lietuva nezino,kur eina.Gal ir tiesa.Taciau kiekviena tauta yra verta tokios valdzios ir geroves kokia turi.Paziurim ka turim-tauta kuri balsuoja uz tuos,kas pasiulo sudvisusia sriuba,balius ir kauliukus nuo savo pietu stalo.Ir tautai visai nesvarbu kad tokie,,gelbetojai'' nemoka mokesciu,ar yra paprasciausi vagys,tiesa ne paprasti vagys-bet vagys istatime.

na gal neaiškiai parašiau...publikacijos, tipo "Lietuva nežino, kur eina" LTSR Vilniaus tradicija. "Garui nuleisti" Vilniaus krokodilai padūsauja. Artistai. Tikisi, kad ant šito maivymosi liaudis užkibs. Kaip LTSR. Tuomet Vilnius išlaikė šventą karvę Marcinkevičių, mokėjusį akis vartyti ir vis šaukti "Lietuva....Lietuva..." Taip ir šitie. Kūkčiojantys krokodiliukai. Kiekvienam gerklę perkąs ir silpnesnį už save sudraskys.

Taigi tas amžinas klausimas : ką daryti?Neretai medikai mėgsta sakyti,kad laikas geriausi vaistai.Gal taip sprendžiant medicinines problemas jie laikytini teisiais,išnaudojus visas medikamentines priemones,tačiau to negalima pasakyti susidūrus su nepalyginamai sudėtingesne situacija,juo labiau ,kad čia yra žymiai didesnis galimų priemonių arsenalo panaudojimas.
Aišku viena,kad ne su Razbainiko mąstysena reikia mėginti išjudinti reikalą iš mirties taško.Intelektualas -yra suvokiamas kaip idėjų generatoriaus apibrėžimas,mūsų atžvilgiu,generatorius pramuštas,trumpina ir reikalauja remonto.Neprimityvios ,kilnios idėjos,negali atsirasti masiškai,jos kaip aukso kruopelytės[anot K.Paustovskio "Aukso rožė"po vieną renkamos gali pavirsti į veiksmingą dvasinį poreikį,kuris ilgainiui turi transformuotis gyvenimo normos būtinybe.Tačiau tai galima įgyvendinti [mano nuomone]siejant išimtinai su nauja,jaunąja karta,kuriai,nors ir daliai bus nepakenčiamas pastovaus melo ir dviveidiškumo jausmas.Senieji intelektualai ,išskyrus nedaugelį,nusidėvėjo galutinai,o jų straipsniai ir pokalbiai įvairiuose forumuose pavirto meistriškos demagogijos demonstravimu.Belieka tikėti,kad jaunas daigas,visuomet turi daugiau perspektyvų ,negu baigiantis savo amželį,nežinia dėl kokių aplinkybių deformuotas individas.

sugrūsta į uabą.Monstrai milijardieriai ir milijonieriai ir vergai-aptarnaujantys juos.Vidurinės klasės nėra ir ,pagal monstrų primestas sąlygas,būti negali.Komunistinės nomenklatūros persikrikštijusi partija gina monstrus .Viskas išgrobstyta,išvogta,išdraskyta,nuvertinta ir užgrobta:įmonės,bendrovės,pastatai,nekilnojamas turtas,įrengimai,viešbučiai,poilsio namai,ėžerai,žemė,miškai....Kuriamos super didelės įmonės valdomos monstrų .