Lietuva nėra pasirengusi ginti susituokusių su užsieniečiais lietuvių ir jų vaikų teisių, konstatuoja Seimo žmogaus teisių komitetas (ŽTK).
Tai komitetas pareiškė išnagrinėjęs lietuvės, kuriai Vokietijoje dėl tariamo savo dukros pagrobimo ir išvežimo į Lietuvą iškelta baudžiamoji byla.
"Lietuvė Inga susituokė su vokiečiu Michaeliu Rinau. Vokietijoje jiems gimė dukra Luisa. Pasak moters, vyras paliko šeimą, kai dukrai buvo du mėnesiai. Gavo dukros tėvo sutikimą dviem savaitėms mergaitę parsivežti į Lietuvą, tačiau grįžus tėvynėn dėl sūnaus iš pirmos santuokos ligos nusprendė likti Lietuvoje. Tačiau teismo sprendimu dukra Luisa pripažinta neteisėtai laikoma Lietuvoje, ir vyras reikalauja ją grąžinti į Vokietiją, šioje šalyje lietuvei jau yra iškelta baudžiamoji byla dėl vaikų grobimo", - žurnalistus apie komiteto pradėtą tyrimą informavo ŽTK pirmininkas Arminas Lydeka.
Pasak politiko, sprendžiant problemą vadovaujamasi vien tik teisės aktais, tačiau neatsižvelgiama į alternatyvas.
"1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 2003 m. Tarybos reglamentas formaliai įpareigoja pareiškėjos dukrą Luisą Rinau grąžinti į kilmės šalį Vokietiją, siekiant išvengti žalingų padarinių vaikui. Tačiau, atmetus formaliąją teisę, kokius žalingus padarinius gali sukelti dvimečio vaiko buvimas su mylinčia mama?", - retoriškai klausė parlamentaras.
Pasak jo, lietuviams nesuteikiama tinkama informacija apie jų ir jų vaikų teisinę padėtį tiek Lietuvos konsulatuose užsienyje, tiek ir pačioje Lietuvoje, taip pat šalyje nėra institucijos, efektyviai ginančios vaiko interesus tarptautiniu lygiu.
Komitetas nusprendė pavesti Vaiko teisių apsaugos kontrolierei peržiūrėti vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių institucijų funkcijas ir pateikti siūlymus dėl tikslingesnės institucijų veiklos.
