Autorius aiskiai domisi tuo, kuo is tikruju ir reikia dometis subrendusiam zmogui. Taciau is pasirinktu prielaidu daromos keistokos isvados. Senoji tauta (Lietuviai, vadidntini baltais ar aisciais, rasai (senrusiai, parusenai) ir kt, anaiptol nebuvo "sesku ir lazdu", anot autoriaus, garbintojai. Tiketina, kad turejome alternatyva siandieninei vartotojiskai kulturai. Liudnoka, kad vakarietiskoji tradicija numoja i tai ranka ir palieka sia terpe i rytus nuo musu esantiems krastams. Toliau taip dreifuojant ni nenori bus issisemta ir maskoliai drasiai iskels ju megstama treciosios Romos veliava.

Norint kurti idėjas, reikalinga mąstymo ir refleksijos tradicija. Plynoje vietoje niekas neužauga. Ar yra Lietuvoje tai, ką galėtume pavadinti "politine mintimi"?

amerikos tarnuj žyduj melanuj nepatinka viskas kas yra letuviška

Šiaip tai turėtų tapti ne internetinio straipsnio, o rimtos monografijos tema.

Bet autorius visai neragina išsižadėti šlovingos praeities...

Puikus straipsnis. Gerai, kad pradedama judinti šita bebaigianti užakti pelkė - sustabarėjęs lietuviškasis savęs suvokimas. Reikia padėti tautiečiams išguiti iš savęs baudžiauninką. Kol kas matau tik du "vaistus": visų pirma, miesto kultūra versus kaimiškoji ir ... nauja, paprastam žmogui suprantama, į ateitį, o ne į "šlovingą praeitį" orientuota ideologija, kurią seniai laikas kažkam pradėti kurti...

Ačiū autoriui už išsakytas mintis.
Tik gaila, kad kai kurie mūsų žmonės bijo net pagalvoti apie tai, kad gali (ir privalo) galvoti...

Pasirašau po viskuo, kas parašyta. Labai taikliai