Suprasčiau tuos, kurie metėsi į budizmą arba į visokius dao ir bhagavatgitas, jei jie prieš tai būtų perpratę krikščionybės esmę, nes kitaip tai net ne Dievo ieškojimas, o vien tik ekstravagantiškumo apraiškos.
Tą patį galvoju ir apie apsiskelbusius pagonimis.
Siūlyčiau pasiskaityti puikią Karen Armstrong studiją "Biblija. Knygos biografija". Mažiau liks noro knistis visokioje velniavoje.

Dešimt įžadų sugriauti Pragarui
Aš niekad nepraleidžiu galimybės pakalbėti apie dešimt blogybių : žudymą, vagystę, paleistuvavimą, melą, tuščiažodžiavimą, piktą kalbėjimą, nesantaikos tarp žmonių kurstymą, godumą, pyktį ir neišmanymą, - kad manęs nekritikuotų šiuolaikiniai budistai. Bet aš norėčiau aptarti šį klausimą nuodugniau. Žudymas ir pyktis, argi tai ne dvi vieno medalio pusės ? Vagystė ir godumas, argi viena nesukelia kito ? Klydimas arba, kitaip sakant, neišmanymas reiškia vieną ir tą patį. Todėl jeigu jūs sugebėsite atrasti savyje mylinčią ir gerą širdį, tai yra įeiti į būseną, priešingą žudymui, jums bus nereikalinga pykčio naikinimo praktika. Jeigu jūs suprantate dosnumo – vagystės antipodo reikšmę, jūsų godumas išnyks savaime.Lygiai taip, jeigu jūs praktikuojate pagal principą “užteks leisti dulkes į akis, rodyk save tokį, koks tu esi”, tai yra jūs palaipsniui atsisakote melo, jums nereikės praktikuoti neišmanymo naikinimo. Tik pažiūrėkit ! Įžadų kiekis sumažėjo Dabar jų turite tik septynis. Ar viskas aišku ?
Jeigu mes praktikuosime šiuos Įžadus, mes neatgimsime Pragare. Buda Šakjamunis aprašė Pragarą kaip trijų pasaulių : Pragaro, Alkanų Dvasių ir Gyvūnų pasaulių derinį. Tai reiškia, kad laikydamiesi šių įžadų, mes galime sugriauti Pragarą. Kai kurios budizmo sektos laikosi nuomonės, kad sugriauti Pragarui pakanka pakabinti mandalą, bet tai neįmanoma. Siekiant sugriauti Pragarą, jūs turite mylėti ir atjausti visas gyvas būtybes, duoti užuot ėmę ir sakyti tiesą, o ne meluoti. Štai kas sugriauna Pragarą.

>>...Tautos, kaip ir pavieniai žmonės, turi būti ne tik „pragmatiškos“ (t.y. merkantilios), bet ir vykdyti Apvaizdos joms skirtą misiją

Tai jos (tautos) ir vykdo. Kai kuriems tautos atstovams atrodo, kad jie geriau žino, kokią misiją tautai skyrė autoriaus žodžiais tariant Apvaizda. Kodėl jiems taip atrodo, gali tik jie patys ir pasakyti.

Taigi autorius ir rašo šį žodžių derinį kabutėse.

Autorius teisus, sakydamas, kad tautos taip pat vykdo Apvaizdos misiją. Tik lietuvių tautai dar neatėjo tas metas.Tik ne su tokiais tautos vedliais galima kokią nors misiją vykdyti. Teisus buvo prieš daugiau kaip 50 metų Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius – Dzūkas, rašęs: „Tauta, paskendusi kraujuose, ašarose, juodoje neviltyje, tik samagone tartum atrado savo paguodą ir laikiną nusiraminimą. […] Kai kas sako, jog bolševikinės okupacijos metai ir kovos užgrūdins tautą. Plienas, girdi, liks. Gal būt liks tokių kaip plienas, kurie lydėsi ir grūdinosi šioje kruvinoje kovoje. Bet tokių bus nedaug. […] Lieka bailiai, pataikūnai, girtuokliai, bevaliai bolševikinio aparato klapčiukai, kombinatoriai, veidmainiai… Šie lieka visi…“ Tik tikri patriotai ir pilietinę savimonę turintys, dori, sąžiningi, dvasingi žmonės gali nepriekaištingai dirbti tautos labui: užimti aukštas pareigas valstybės tarnyboje, būti renkami į Seimą ir t.t., nes jų vertybės yra visai kitokios. Tingūs, abejingi, žemos moralės, besirūpinantys tik savo gerbūviu biurokratai gali padaryti žymiai daugiau žalos valstybei ir tautai, negu visokie maištininkai ir ekstremistai. Nes šių žmonių pagrindinė vertybė – pinigai. Kol rinkėjai rinks tokius dvasios luoišius į Seimą, tol jokių pokyčių tikėtis neverta.

Visus Imanto Meliano straipsnius skaitau su didziausiu malonumu. Jie verti demesio. I juos verta gilintis.

Dabartinė lietuvių tautos savimonė apskritai su jokiu laikotarpiu, o juo labiau, religija niekaip nesusijusi. Vyrauja vartotojiškas, visiškai saugus ir grynai merkantilinis mentalitetas su amžinu klausimu "O kas man iš to?", neprisiimant jokios atsakomybės už sprendimus. Kadangi atsakymas taip pat aiškus - "Nieko", todėl ir tauta sujuda tik tada, kai paliečiamos algos, pensijos arba nuosavas daržas. Tai ypač akivaizdu per įvairius rinkimus ir keli mėnesiai po jų, kuomet mikliai nusiviliama pačių išrinktaisiais. Tai ypač liečia mūsų "didžiąją" žiniasklaidą, kuriai bloga bet kuri valdžia, negiedanti jai ditirambų arba nedalinanti jai pinigų.
Kita vertus,yra buvę ir šviesesnių akimirkų netgi pačiais sunkiausiais laikais. Vien lietuvių tautos partizaninis karas ko vertas. Todėl pacituosiu mūsų partizanų dainos žodžius, kurie aktualūs kaip niekad: "Komunistai tegul žino, kad dar vienas žygis bus."

DJ Gerb. autoriau, nenaudokite termino "artimasis užribis". Jį sugalvojo rusai, kad įvardintų buvusias kolonijas.

Jūs geriau pasiskaitykite, kokią nesąmon šalia šito straipsnio įdėjo Balsas.lt
Turiu omenyje Ronkaičio opusą.

Smetonos režimas tikrai nebuvo katalikiškas, greičiau nuosaikiai nacionalistinis.
Į miestus lietuviams keltis nedraudė, bet jie aplietuvėjo tik į jo valdymo pabaiga, o sulietuvėjo, kaip nekeista, tik sovietmečiu. Vilnius ir Klaipėda tik po 1990 metų.
Išmok suvokti tekstų esmę.