Ministerijos teigimu, susitarimas atvers Lietuvai galimybes įsitraukti į jau vystomą sąjungininkų programą ir sustiprinti šalies jūrinę pramonę ir technologines kompetencijas.
„Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, svarbu ne tik atnaujinti Karinių jūrų pajėgų platformas, bet visų pirma kurti ilgalaikę pramoninę ir technologinę bazę Lietuvoje. Bendradarbiavimas su Norvegija leidžia mums prisijungti prie jau vystomos, patikimos programos, įtraukti Lietuvos įmones į laivų statybos ir sistemų integracijos darbus, o kartu – įgyti šiuolaikiškus ir su oro gynyba sąveikaujančius jūrinius pajėgumus“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Norvegijos standartizuotų laivų programos esmė – vietoje daugiau kaip 10 skirtingų laivų klasių sukurti vieningą, modulinę platformą, kurią galima greitai perkonfigūruoti skirtingoms operacinėms užduotims, taip reikšmingai mažinant eksploatacijos ir modernizavimo kaštus per visą laivų gyvavimo ciklą.
Priklausomai nuo įrengtų modulių, tas pats laivo korpusas galėtų vykdyti pakrantės ir oro gynybos užduotis, valdyti ir paleisti dronus bei vykdyti antidroninę gynybą, veikti kaip elektroninės kovos ir žvalgybos platforma.
Taip pat teikti ugnies paramą sausumos pajėgoms nuo jūros, statyti jūrines minas arba vykdyti išminavimo operacijas pasitelkiant modulinius minų paieškos ir neutralizavimo sprendimus, saugoti jūrinių komunikacijos kelių saugumą bei povandeninę ir antvandeninę kritinę infrastruktūrą, taip pat kovoti su priešo pajėgomis, naudojant priešlaivines raketų sistemas.
Įvardijo Lietuvos poreikį
Ministerija nurodo, kad Lietuvos poreikis – keturi daugiafunkciai moduliniai laivai ir su jais susiję moduliniai minų paieškos ir neutralizavimo sistemų pajėgumai. Tokie laivai leistų užtikrinti Karinių jūrų pajėgų operacinių užduočių tęstinumą, sustiprinti sąveikumą su NATO sąjungininkais ir išvengti pajėgumų spragos po 2030 metų.
Planuojama, kad ne mažiau kaip 30 proc. projekto vertės galėtų būti įgyvendinta Lietuvoje, įtraukiant į darbus šalies laivų statybos ir gynybos pramonės įmones, taip pat aukštųjų technologijų, sensorių, komunikacijų, kabelių integracijos, vamzdynų, vidaus interjero ir kitų specializacijų bendroves.
„Kalbame ne tik apie naujų šiuolaikiškų laivų įsigijimą. Visų pirma kalbame apie ilgalaikį Lietuvos jūrinės gynybos pramonės, technologinių kompetencijų ir tiekimo grandinių atsparumo stiprinimą. Sieksime, kad Lietuvos įmonės būtų įtrauktos į realius laivų statybos, sistemų integracijos, aptarnavimo ir ilgalaikio palaikymo darbus“, – pažymėjo R. Kaunas.
Norvegija planuoja įsigyti iki 28 standartizuotos klasės laivų, kurie pakeistų didžiąją dalį dabartinių Norvegijos laivyno platformų. Vienas pagrindinių programos principų – standartizavimas ir modulumas, leidžiantis mažinti įsigijimo ir eksploatacijos kaštus, išlaikant reikalingą karinį efektyvumą ilgoje perspektyvoje.
Anot ministerijos, pasirašytas memorandumas nėra galutinė pirkimo sutartis ir nesukuria tiesioginių finansinių ar pirkimo įsipareigojimų. Jis nustato bendradarbiavimo kryptis ir principus, o konkretus pirkimo modelis, projektų valdymo struktūra, pramoninio bendradarbiavimo apimtis, finansiniai įsipareigojimai ir įgyvendinimo sąlygos bus detalizuojami vėlesniuose susitarimuose ir derybose.
Tolesni Lietuvos ir Norvegijos darbai apims techninių reikalavimų derinimą, galimo įsigijimo modelio vertinimą, pramoninio bendradarbiavimo ir tiekimo grandinių saugumo sprendimus bei Lietuvos pramonės įtraukimo galimybes.
Šiuo metu didelė dalis esamų Lietuvos Karinių jūrų pajėgų platformų artėja prie eksploatacijos ribos, jų vidutinis amžius siekia apie 32–48 metus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
