Šeštadienio vakarą didžiausi pasaulio miestai vieną valandą skendės tamsoje. Namuose ir įstaigose išjungę šviesą žmonės prisidės prie elektros energijos taupymo akcijos „Žemės valanda“. Lietuvoje tokia valanda neateis.
Šia akcija žmonės išreikš savo susirūpinimą dėl neigiamo pramonės poveikio aplinkai ir ragins imtis pasaulinį atšilimą stabdančių veiksmų. Naudojimasis anglimis kūrenamų elektrinių energija kelia Žemės atmosferos temperatūrą. Dėl to kyla pasaulinio vandenyno lygis, dažnėja sausros ir galingos audros.
Pirmą kartą tokia akcija surengta pernai Sidnėjuje (Australija). Tąkart į raginimą apsiliepė per 2 mln. žmonių ir 2100 miesto įstaigų. Tamsoje paskendo žymūs Sidnėjaus simboliai - Operos teatras ir Uosto tiltas. Žvakių šviesoje vyko vestuvės ir kiti renginiai.
Šiemet daug pasaulio miestų prisideda prie „Žemės valandos“ akcijos paversdami simbolinį įvykį visuotiniu judėjimu. Akcija bus rengiama Atlantoje, Bankoke, Kanberoje, Čikagoje, Kopenhagoje, Dubline, Melburne, Monrealyje, Otavoje, San Franciske, Tel Avive, Toronte, Vankuveryje ir kitur.
Nei Vilniaus, nei kitų Lietuvos miestų šiame sąraše nėra. Sostinės savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Lidija Kovienė LŽ tikino apie „Žemės valandą“ nesanti informuota ir siūlė kreiptis į Viešųjų ryšių tarnybą. Ji prisipažino apie pasaulinę akciją girdėjusi per radiją.
Aplinkos ministerijoje apie „Žemės valandos“ iniciatyvą žinoma, tačiau jokių gyventojus skatinančių priemonių ši žinyba imtis neketino. Ministerijos Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento direktorius Romas Jankauskas tepasakė, kad žinią apie akciją išplatins per visuomenės informavimo priemones.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Algis Čaplikas teigiamai įvertino pasaulinę akciją, tačiau pabrėžė, kad jos įgyvendinimu rūpinasi nevyriausybinės organizacijos.
„Tarp Lietuvos žmonių vis dar gajus požiūris, esą aplinkosaugos problemos, klimato kaita, globalinis atšilimas mums neaktualūs. Akcija atkreipia dėmesį, kad ekologinė situacija pasaulyje priklauso nuo kiekvieno žmogaus“, - pabrėžė parlamentaras.
Europos Komisijos užsakymu 27-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse vykdyto gyventojų nuomonės tyrimo „Eurobarometras“ duomenimis, ES mastu lietuviai yra vieni mažiausiai besidominčių aplinkosaugos problemomis, taip pat jie nemano, kad individualios jų pastangos gali prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo.
Net šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų jaučiasi per mažai informuoti apie šias problemas, blogiau informuoti jaučiasi yra tik rumunai ir bulgarai.
