Pamatykite:
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai visą mėnesį iki liepos 6-osios turės galimybę išrinkti garsiausią Lietuvos istorijoje porą, praktiškiausią asmenybę, laiką pralenkusią moterį, prašmatniausią balių ir svarbiausią šūkį šalies istorijoje.
Balsuoti kviečiama čia: www.tv3.lt/liepos6/rinkimai
Gražiausia padėka Aukščiausiajam už didžiąsias pergales Lietuvos istorijoje tapti pretenduoja:
Šventų Jonų bažnyčia Vilniuje
Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčią (arba trumpiau – šv. Jonų bažnyčią) Vilniuje pradėjo statyti dar 1387 metais. Lenkų istorikas Józef Maroszek kelia hipotezę, kad Vytautas Didysis, užbaigęs pusbrolio pradėtą bažnyčios statybą 1426 metais, vertino ją kaip padėką už pergalę Žalgirio mūšyje.
Vienas gražiausių sostinės senamiesčio architektūros paminklų – Vilniaus universiteto kiemą puošianti bažnyčia – buvo įšventinta 1427 metais. Vėliau ji ne kartą apgadinta ir dar daugiau kartų rekonstruota bei tobulinta.
Švenčiausiosios Trejybės cerkvė Vilniuje
Kritus Smolensko citadelei ir į Lietuvą veržiantis šimtatūkstantinei maskvėnų kariuomenei, Lietuvos didžiajai kunigaikštystei kilo egzistencinė grėsmė. Lietuvos didysis etmonas, kunigaikštis Kazimieras Ostrogiškis, paskubomis surinkęs 30 000 vyrų kariuomenę, prie Oršos stojo pasitikti šios grėsmės.
Prieš triskart didesnes pajėgas stojusiam karo vadui buvo akivaizdu, kad pergalė – sunkiai pasiekiama. Dievobaimingas kunigaikštis siekė dieviškosios pagalbos per maldas, pasižadėdamas, kad jei mūšyje laimės, pastatys ne vieną, o net dvi šventoves – Švenčiausiajai trejybei ir Šventajam Mikalojui. Būtent jų pagalbos K. Ostrogiškis ir meldė.
Žalgirio mūšyje Vytauto Didžiojo panaudotą manevrą prie Oršos atkartojęs kunigaikštis apgavo maskvėnus. Kunigaikštis įtikino priešo pajėgas, kad lietuvių ir lenkų raiteliai bėga iš mūšio lauko. Vytis puolęs priešas pateko į artilerijos pasalą, kuri maskvėnus sumalė į miltus. Istoriniai šaltiniai nurodo, kad Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, praradusi vos 500 karių, nukovė net 40 000 maskvėnų ir dar 8 tūkstančius paėmė į nelaisvę.
Kunigaikštis K. Ostrogiškis po mūšio laikėsi maldose duoto pažado. Jo pergalę menanti cerkvė Vilniuje iki šiol kviečia tikinčiuosius, pamaldos joje laikomos ukrainiečių kalba.
Baroko šedevras – Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje
XVII a. Lietuva išgyveno sunkius laikus: iš rytų nesiliovė maskvėnų kariuomenės veržimasis ir 1655 m. buvo užimtas Vilnius. Iš kitos pusės, siekdami užkirsti kelią rusų įsigalėjimui, į Lietuvą brovėsi švedai. Lietuvių pajėgos buvo nualintos nuolatinių karų ir vargiai galėjo pasipriešinti.
Tačiau jau 1661 m. Lietuvos sostinę pavyko atkariauti. Taip pat sėkmingai pavyko išvyti ir švedų įgulas iš Lietuvos miestų.
To meto vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas, didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas, buvo itin gerbiamas karvedys. Tačiau šiandienos lietuviams jis galbūt netgi labiau žinomas kaip vienos gražiausių miesto šventovių – Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios – steigėjas.
Pirmoji medinė bažnyčia toje vietoje buvo pastatyta dar XV amžiuje. Tačiau maskvėnų invazijos metu ji buvo visiškai sugriauta. M. K. Pacas priėmė tam metui labai neįprastą sprendimą – senos bažnyčios vietoje, kuri buvo už išorinių Vilniaus sienų, statyti ne medinę, o mūrinę šventovę. Dievo namai buvo padėka šventiesiems už Vilniaus išlaisvinimą ir švedų išstūmimą iš Lietuvos.
Kuri Vilniaus bažnyčia, skaitytojų manymu, verta gražiausios padėkos Aukščiausiajam už Lietuvos karines pergales titulo, galėsite sužinoti liepos 6 dieną, Kernavėje, kur nuo 19.30 val. rinksis Karaliaus Mindaugo iššūkį įveikę baidarininkai, atplaukę Nerimi nuo Vilniaus. Iškart po to jų lauks tradicinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas 21 val. ir ryškiausių scenos žvaigždžių pasirodymai. Renginį tiesiogiai transliuos TV3.
Daugiau apie Karaliaus Mindaugo iššūkį ir registraciją sužinosite čia: www.tv3.lt/liepos6
