Tačiau jie pripažįsta, kad kelerius metus rengta ir šiemet mažiausiai du kartus jau tikslinta pertvarka suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikai, o tvariam jos augimui didelės įtakos neturės. Be to, sumažėtų paskatos rinktis individualią veiklą.
Tokią išvadą dėl mokesčių reformos LB pateikė Seimui – jos paprašė pusšimtis opozicijos parlamentarų, o Biudžeto ir finansų komitetas tam pritarė. Šia išvada Seimo nariai remsis teikdami pasiūlymus, o rudenį Seimas apsispręs dėl mokesčių reformos.
Pasak LB ekspertų, tik mažai daliai individuliai dirbančių gyventojų reikšmingai padidėtų mokestinė našta.
Centrinio banko skaičiavimais, 2026 metais individualiai dirbančių gyventojų vidutinis pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ įmokų tarifas padidėtų apie 6 procentiniais punktais – nuo 20,1 proc. 2023 metais iki 26,5 proc. 2026 metais, o dirbančiųjų pagal darbo sutartis – sumažėtų nuo 35,7 proc. iki 34,5 proc. (2024 metais).
Dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčių jo progresyvumas šalies mastu sumažėtų, nes mažiau mokėtų didesnės vertės NT turintys gyventojai ir daugiau – turintys mažesnės vertės NT.
Kita vertus, NT mokestis galėtų padidinti savivaldybių pajamas ir galimybes finansuoti plėtrą, tačiau įplaukos į jų biudžetus gali būti santykinai nedidelės.
Siūlomi mokesčių pakeitimai, tikėtina, itin nepagerins balanso tarp mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių bei darbo ir kapitalo apmokestinimo.
„Siūlomi mokestiniai pakeitimai, tikėtina, turės palankų, bet ribotą poveikį tiesioginėms užsienio investicijoms Lietuvoje“, – rašoma išvadoje.
Vis dėlto, LB teigimu, pakeitimai skatintų smulkiojo ir vidutinio verslo augimą, o investicinė sąskaita (ISA) atvertų daugiau galimybių diversifikuoti verslo finansavimosi šaltinius, ji turėtų teigiamą poveikį finansinį kapitalą sukaupusiems ar ketinantiems jį kaupti gyventojams, tačiau šis poveikis bus nedidelis ir pasireikš per ilgesnį laiką.
LB pabrėžia, kad mokesčių reformos poveikis gyventojams bus nevienodas ir priklausys nuo žmogaus veiklos formos (darbo santykiai, individuali veikla ir kita), bendro pajamų lygio, NT vertės, jo registracijos vietos ir kitų aspektų.
Skaičiuojama, kad gyventojų pajamos 2028 metais dėl mokesčių reformos būtų 1,3 proc. didesnės nei nieko nekeičiant.
LB vertinimu, reformos poveikis šešėlinei ekonomikai priklausys nuo dirbančiųjų ir verslo reakcijos į pasikeitusią mokestinę naštą.
Vertindamas reformą iš makroekonominės perspektyvos, LB daro išvadą, kad sumažėjusi bendra mokesčių našta skatins ekonomikos aktyvumą. Kita vertus, biudžetas dėl didinamo NPD gali netekti apie 0,3 proc. BVP pajamų jau 2024 metais, o vėlesniais metais – dar daugiau.
LB vertinimu, siūlomi pakeitimai realaus BVP augimo tempą 2024-2028 metais padidintų 0,4 procentinio punkto, o metinę infliaciją kilstelėtų 0,6 punkto.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS teigė, kad LB vertinimas yra išsamus ir atliktas įvairiais pjūviais.
„Vertinimas suteikia daugiau užtikrintumo mokesčių pertvarkos įgyvendinimui. Iki šiol turėjome tik gausybę įvairių tarptautinių organizacijų rekomendacijų, pagal kurias buvo ruošiami siūlymai – dabar turime mokesčių pertvarkos pasiūlymų ekspertinį vertinimą, konstatuojantį, kad iš esmės pasirinktos tinkamos priemonės, o pakeitimai suteiks teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikos augimui“, – BNS teigė komiteto pirmininkas.
„Tikiuosi, kad į šį vertinimą bus įsiklausyta tiek nuogąstaujančių interesų grupių tarpe, tiek Seime, telkiant platesnį palaikymą būtiniems ir seniai pribrendusiems sistemos pakeitimams“, – pridūrė M. Lingė.
