Vis tik tokių, kaip jis yra ir daugiau, tyrimai jau pradėti.
Jurbarkietis Kęstutis Kvietkus išgarsėjo, kai įkėlė vaizdo įrašą, kuriame gyrėsi, kad šiuo metu kariauja Rusijos gretose prieš ukrainiečius. Kai apie jį paskelbė žiniasklaida, susizgribo ir mūsų institucijos. Migracijos departamentas atliko tyrimą ir padarė išvadą, kad iš šio lietuvio reikia atimti mūsų šalies pilietybę.
„Asmuo neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo tarnauti kitos valstybės tarnyboje, tarnauja šiuo metu ir tarnavo Rusijos Federacijos kariuomenėje. Ir pagal pilietybės įstatymą, tokiu atveju asmuo gali netekti LR pilietybės“, – teigia Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Dabar sprendimas Vidaus reikalų ministerijos rankose.
„Migracijos departamentas yra pateikęs visą informaciją, dokumentus, teisininkai ją vertina ir turėtų pateikti man jau tą visą suformuotą sprendimą, įvertinus visas aplinkybes ir artimiausiu metu, matyt, bus tas sprendimas dėl šio asmens pilietybės“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Atsakė, kiek lietuvių kariauja už Rusiją
A. Bilotaitė sako, kad tokiam žmogui tikrai panaikins pilietybę, tačiau dar turi prasisukti biurokratinio aparato procedūrų girnos. Vis tik panašu, kad tokių, kaip K. Kvietkus, kurie ginklu kariauja už Putino ambicijas, yra ne vienas.
„Tai nėra vienetinis atvejis, bet tai nėra ir dešimtys. Iki dešimties ir galbūt „dešimties“ kuria truputį per didelį jausmą. Keli. Keli“, – sako Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
K. Kvietkus yra teistas net keliolika kartų už vagystes ir smurtavimą, bet dėl jo dalyvavimo kare tyrimą pradėjo ir prokuratūra.
TV3 žinios metų pradžioje jau pranešė, kad už Putiną kare galvą padėjo ir gyvybės neteko iš Tytuvėnų kilęs Vitalijus Nikonovas.
„Aš manau, kad kaip bebūtų skaudu mums, aš manau, kad jis sąmoningai priėmė šitą sprendimą ir jis, mano duomenimis, jis žinojo, kad jis žus ir jis vis tiek ėjo, jisai buvo pasiruošęs“, – sausio mėnesį pasakojo žuvusiojo sesuo Valentina.
Bendradarbiavimas su Rusija nevyksta
Migracijos departamentas, tikėtina, kad ir kitiems, už Putiną kariaujantiems lietuviams, siūlys naikinti Lietuvos pilietybes. Nors galioja konvencija, raginanti nepalikti žmonių be pilietybių, bet Lietuva naudojasi išimtimi. Juolab, Putino imperines ambicijas ginklu ginantys lietuviai, tikėtina, gauna ir pačios Rusijos pilietybes.
„Žinoma, įrodinėjimas yra sudėtingas ir Migracijos departamentas savo pajėgumais negali to atlikti, reikia kitų tarnybų pagalbos, todėl kad turėkime omenyje – bendradarbiavimas su Rusijos Federacija nevyksta. Ir aišku keista būtų, jeigu pati Federacija padėtų mums tiriant tokius atvejus“, – teigia E. Gudzinskaitė.
Nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuvos tarnybos aktyviau pradėjo aiškintis, kas dar yra prisiekęs tarnauti mums priešiškoms šalims.
„Mes tikrai ėmėmės aktyvesnių veiksmų dėl dvigubos pilietybės asmenų, turinčių ir Rusijos pilietybę, ir Lietuvos pilietybę, ar Baltarusijos. Turime šiuo metu patikrinimus atliekamus mūsų institucijų ir yra nemažai sprendimų, kai asmenys yra nuslėpę“, – tikina A. Bilotaitė.
Institucijų teigimu, rusai sau reikalingus žmones dažniausiai verbuoja internetu, per socialinius tinklus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
