Latvijai sumažinus indėlį į Baltijos batalioną, trūkstamus pajėgumus skirs Lietuva ir Estija, taip nutarta Rygoje vykusiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų susitikime.
Sutarta, kad įsipareigojimai sąjungininkams ir bendro Baltijos šalių bataliono parengimas budėti NATO greito reagavimo pajėgose 2010 m. pirmąjį pusmetį tebėra visų trijų šalių prioritetas.
Susitikimas antradienį Rygoje buvo sušauktas po to, kai praėjusią savaitę Latvijos gynybos ministras oficialiai informavimo kolegas apie tai, kad dėl itin sudėtingos ekonominės situacijos Latvija negalės skirti bendram Baltijos batalionui planuotos Latvijos karių kuopos.
Susitikime Latvija patvirtino, kad dalyvaus batalione, nors jos indėlis į batalioną bus žymiai mažesnis nei buvo planuota anksčiau. Lietuva ir Estija sutarė, kad kartu skirs trūkstamus pajėgumus.
Kariuomenių vadai taip pat patvirtino, kad trys šalys tęs anksčiau pradėtus karinio bendradarbiavimo projektus.
Baltijos batalionui vadovauja Lietuva. Trišalis karinis vienetas suformuotas 2007 m. bendru Baltijos valstybių susitarimu. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenės susitarė skirti batalionui po pėstininkų kuopą, taip pat personalą bataliono kovinės paramos elementams ir kitus pajėgumus ir padalinius.
Baltijos šalių batalioną sudaro apie 800 karių, iš kurių iki šiol apie 500 buvo Lietuvos kariai.
Baltijos batalionas pusės metų trukmės budėjimą keturioliktojoje NATO greitojo reagavimo pajėgų pamainoje pradės 2010 m. pradžioje.
NATO greitojo reagavimo pajėgos - tai aukštos parengties ir technologiškai pažangios Aljanso pajėgos, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentai, galintys bet kada ir bet kur greitai pasirengti operacijoms.
NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskirti nacionaliniai vienetai budi savo šalyse, pasirengę vykti į tarptautinės operacijos vietą, jei būtų priimtas toks NATO vadovybės sprendimas.
