Taip jis po „15min“ publikacijos komentavo situaciją, kai Kenoje, tranzitu vykstančiam traukiniui sustojus techninio sustojimo, iš jo kasdien išlipa dešimtys asmenų. Rusijos piliečiai, turintys teisę vykti į Europos Sąjunga, naudojasi šia galimybe kaip pigesne alternatyva skrydžiui per Stambulą.
„Kenos sustojimo punktas neturi būti niekuo kitoks negu sienos kirtimo punktas tarp Lietuvos ir Baltarusijos arba tarp Lietuvos ir Rusijos. Taisyklės arba patikrinimai turi būti taikomi lygiai tie patys“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
Pasak jo, tranzitinis traukinys turi teisę sustoti, o tame „yra ir Lietuvos intereso“, nes jame gali būti ir Lietuvos ar Europos Sąjungos šalių piliečių ar „eilė dar kitų aplinkybių“, tačiau pabrėžė patikrinimų svarbą.
„Patikrinimas tų asmenų ir jų išleidimas neturėtų skirtis nuo to, kuris egzistuoja prie sienos kirtimo punkto bet kur kitur. Jeigu tokie (skirtumai – BNS) egzistuoja, tai turi būti tada taisoma ir tos pačios taisyklės, kurios yra sutartos dar praeitais metais dėl nebūtinųjų kirtimų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad pasieniečiai darbą atlieka vienodai tiek Medininkų pasienio kontrolės punkte, tiek tikrinant išlipančius iš tranzitinio traukinio.
„Kalbant apie sisteminį sprendimą, ką turėtume ateityje daryti – dirba suburta darbo grupė, jai vadovauja Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas, ji dėliojasi grėsmių lygius indikatorius ir pagal juos dėlioja mūsų pasienio kontrolės punktų perspektyvą“, – žurnalistams sakė ministrė.
„Šitas klausimas (dėl tranzitinio traukinio keleivių išlipimo Kenoje – BNS) ten yra integruotas“, – pridūrė ji.
Paklausta, ar tai reiškia, kad iš Kenos pasieniečiai galėtų būti atšaukti, tad ir rusai nebegalėtų išlipti, A. Bilotaitė teigė, kad „darbo grupė ruošia sisteminį sprendimą, kuriame pasiūlyti skirtingi etapai, priklausomai nuo skirtingų grėsmių indikatorių“.
„Ten yra ir atitinkamų kontrolės punktų darbo ribojimas, uždarymas, priklausomai nuo grėsmių lygių“, – sakė politikė.
Ji pabrėžė, kad darbo grupės rezultatai turėtų būti pristatyti kitą savaitę. Jie turėtų apimti ir rekomendacijas dėl Raigardo ir Lavoriškių pasienio punktų uždarymo.
Tuo metu susisiekimo ministras Marius Skuodis BNS teigė, kad jo vadovaujama ministerija ir geležinkeliai nėra atsakingi už keleivių išlaipinimą traukinio techninio sustojimo metu, o dėl šių procedūrų pasiūlė kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
„Šitoje vietoje techninis sustojimas yra nesusijęs su (keleivių – BNS) išlipimu. Visus sprendimus šioje vietoje priima atsakingos institucijos – tai yra ne Susisiekimo ministerija, ne „Lietuvos geležinkeliai“. Yra labai aiškiai teisės aktuose numatyta, kas ir kada galėtų išlipti, bet tas sustojimas, kuris vyksta, yra neusijęs su išlaipinimu ar kažkuo tai“, – tvirtino M. Skuodis.
Nuo pernai rugsėjo į Lietuvą tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys iš Rusijos: šios šalies diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Atitinkamus ribojimus taiko Latvija, Estija ir Lenkija.
Rusijos piliečiai per Lietuvą ir toliau gali vykti tranzitu traukiniais į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.
