Laisvės gynėjų dienos minėjimas Seime – be Vytauto Landsbergio

Pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, buvusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis šiemet nedalyvaus Laisvės gynėjų atminimo renginiuose Seime.

Antradienį V.Landsbergio nebuvo Laisvės gynėjų rikiuotėje, jis BNS patvirtino nebūsiąs ir Laisvės gynėjų susitikime, ir iškilmingame Sausio 13-osios minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet dalyvaudavo.

V.Landsbergis sako neignoruojantis Sausio 13-osios paminėjimo – jis nutarė dalyvauti renginiuose už Seimo ribų.

„Tai ne nuo manęs priklauso, nuo namo šeimininkų tai priklauso“, – į klausimą, kodėl nedalyvauja Laisvės gyvėjų susitikime, atsakė V.Landsbergis.

Klausiamas, ar tokį sprendimą lėmė Seimo balsavimas, kai parlamentas jam atsisakė skirti Laisvės premiją, buvęs faktinis valstybės vadovas sakė, jog „tas sprendimas yra tik vienas grandinėje dėl viso istorijos perrašymo ir laisvės kovos niekinimo“.

„Aš būsiu visuose renginiuose“, – apie Sausio 13-osios 25-ųjų metinių minėjimą sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas, tuo pačiu patvirtindamas – tik už Seimo ribų.

REKLAMA

„Aš manau, kad žmonės gali suprasti ir patys, o tiems, kas nesupranta, ką ten pasakysi“, – apie priežastis, dėl kurių šiemet aplenks Seimą, trumpai atsakė pirmasis parlamento vadovas po nepriklausomybės atkūrimo.

Seimas lapkričio pabaigoje daugiausiai valdančiųjų balsais atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą šiemetinę premiją skirti V.Landsbergiui. Prieš premijos skyrimą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Pagal įstatymą, premija siekiama įvertinti pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

V.Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V.Landsbergio vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino valstybingumą.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji - Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.


Rašyti komentarą...
S
Stasys
2016-01-12 16:39:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Koks baisus dalykas senatvė. Seniokas galutinai nudurnėjo.
Atsakyti
0

O
Ona
2016-01-12 12:43:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ne sprendima jis prieme ,o senatve jau spaudzia ,na su saule negyvensi.
Atsakyti
-2

j
jonas
2016-01-12 14:39:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nežiūrėsiu minėjimo seime ,nes seimas tikrai suskaldė Tautą. Kerštas,Neapykanta,patyčios kitaip mastantiems-sklinda iš daugelio seimo komisarų ir jų komentatorių
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų