Ši tema verčia susimąstyti.18 Nepriklausomos Lietuvos metų - kūryba ar falsifikacija ir parodija?Taigi.

Ačiū už dėmesį. "TURĖTI" ir "KURTI" yra TAMSA ir ŠVIESA. Kūryba yra šviesa, bet jai reikia energijos. Antrepenerizmo koncepcijų (kūrybingumo, inovacijų, turto ir vertybių) energija yra vertybės."Vertybės - tai, kas svarbu visuomenei"- rašote. O kas visuomenei svarbu? Turtas ? Tikrosios vertybės - sunaikintos. Tai iš kur bus energija, noras, idėja kūrybai? Gali prisireikti "energijos šaltinio".

Išeiti iš savęs. Rasti tiesą- tai išeiti iš savęs. Pamilti ir mylėtį kitą žmogų, taip pat reiškia išeiti iš savęs. Mylėti kitą- tai norėti, kad ji ( jis) būtų laimingas, kaip sakė kn.Vaclovas Aliulis privačiame pokalbyje.
Rasti savąjį žmogų- tai atrasti tau skirtą Meilę. Ar meluodamas žmogui, gali jį atrasti? Juk tau žmogus gali atisverti tik tada, kai tavimi pasitikės. Ar gali tavimi žmogus pasitikėti, jei tu jam nuolatos meluosi?
Išeiti iš savęs, tai reiškia pripažinti kito žmogaus tiesą, kuri iš tikrųjų yra tavo tiesa tik išsakyta kito žmogaus lūpomis, širdimi ir kita patirtimi.
Dažnai kitam linkime to, ko trūksta pačiam. Tad, natūralu, ir man pačiam trūksta gebėjimo išeiti iš savęs, kad suvokčiau kito žmogaus tiesą.
Tik tiesa mus išlaisvins. Ir Meilė, beribė , viską žinanti, viską jaučianti ir tylinti. Tiesa kaip ir Meilė nerėkia, nešaukia ir neieško reklamos. Tiesai nereikia apibrėžimų, nes tiesa esame mes patys tokie ,kokie esame.
Kokią mes turime tiesą, jei iš viso ją galime turėti? Pažiūrėkime į veidrodį ir pamatysime savąją tiesą. Pažiūrėkime į kitą žmogų ir pamatysime kito žmogaus tiesą.
Pažiūrėję į Dievą, mūsų Kūrėją, mes pamatysime mūsų Tiesą, kuri yra Kelias ir Gyvenimas.
Tad eikime Keliu, kad atrastume Tiesą, ir atradę Tiesą atrasime Gyvenimą- Tikrąjį, neveidrodinį Amžinąjį Gyvenimą, trykštantį iš AmžinojoGyvojoVersmėsŠaltinioGyvojoDievoŽodžio.Aleliuja!!!

Aš pasakyčiau dar toliau: be tiesos nėra ir gyvenimo.

Klystate arba tik kitus norite suklaidinti. Kaip tik yra negerai, kad jie atėjo į valdžią, niekam iš jų nepareikalvus atgailos. Taip jie iki dabar tebevaldo, ir baigia Lietuvą sunaikinti. O jeigu būtų atėję po atgailos, daug kas galėjo būti kitaip. Atgaila yra pasikeitimas. Jie būtų pasikeitę ir toliau nedarę savo blogų darbų, ir būtų Lietuvai daug geriau. Kalbamės, aišku, su visais, bet reikia , reikėjo ir pareikalauti. Kristus , sakote, su nusidėjėliais kalbėjo, bet jis matė jų širdis, jis matė jų galėjimą pasikeisti, o būdami vien tik žmonės , to nematome, ir reikia mums veikti savo priemonėmis - pareikalauti arba paprašyti pasikeitimo ženklų. Kai tas neįmanoma, vis tiek kalbamės, bet būna prasti rezultatai.

Geri tavo žodžiai, bet visgi skirkime Pociūną nuo Beresnevičiaus, o ypač - nuo Abromavičiaus. Pasidomėk pats.

Po Vaidoto Daunio laisku pagalvojau, jog Lietuva yra krikscioniskai atrestauruota pagoniu tauta. Krikscionybe tai tik viesieji rysiai, kurie padeda pasiekti reikiamu tikslu. Visiskai logiska, kad po 1991 metu musu valstybe buvo dar karta atrestauruota pagal demokratijos eskizus. Dabartinis gyvenimas parodo, kad visuomene neturi dvasiniu, moraliniu vertybiu, kurios butu subrandintos tradicijomis. Musu kultura- LTSR tesinys, musu tikejimo psichologija yra XVIII arba XIX amziu lygio, truksta buitinio supratymo apie demokratijos, kaip vientisos strukturos, politini sakramenta. Tai paprasta irodyti. Pagonystes israiska- motina aukojanti savo vaiku gyvenimus meiles deivems. Kulturos srityje paprastas pavyzdys- "Dainu svente", kuri yra sovietines kulturos atspindys, o siais metais ji tapo panasi i Rusijos paradus kaip nomeklaturine prievole visuomenei, kino teatras "Lietuva", kuris ir jam sugriovus, vis tiek butu paskelbtas kulturos perlu, o gal ir atstatytas. BC "Zalgiris" kaip savotiskas musu tautos tapatybes simbolis zaidzia moraliskai pasenusioje statybos technologiniu poziuriu sovietineje arenoje. Mes saugome LTSR kulturos tradicijas. Atrestaruotos demokratijos pamatus saugo krikscioniu demokratu partijos nariai, kuriu vaikai, o ir jie patys irgi, budami policijos pareigunais zudo vaikus keliuose. Demokratija musu valstybeje atstato sovietine nomeklatura, kuri skiriasi tik veikimo metodikomis: radikalioji ir taikioji. Gaila, kad tokie zmones kaip Vaidotas Daunys zusta ir toliau laisvoje Lietuvoje: J.Abromavicius, V.Pociunas, G.Beresnevicius... . Kaip garbinga buvo mirti uz Lietuva, kaip garbina iki siol mirti uz Ja. Ko gero, Lietuva mums tai tik pagoniskoji dieve, kuriai reikia auku: vaiku, suaugusiuju, seneliu, vyru, moteru, provincialu, miestieciu. Deivei Lietuva reikia ivairiu, prabangiu "drabuziu": demokratijos, tolerancijos, santarves, solidarumo,- ji nenori keistis, pabusti. Viduje Ji vis lieka pagoniska prostitute. Kas Ja galetu islaisvinti nuo fobiju, prietaru, ligu, apsileidimo?

Ar Jums neatrodo, kad sureikšminta "kūribingumo kultūros tradicija" ir tapo pagrindiniu kūriniu, nukreipdama dėmesį nuo esmės , todėl pats kūrinys prarado prasmę ir virto parodija? Sunku pasakyti, ar tas "politikos rabinų" buvo padaryta sąmoningai, ar nesąmoningai - dėl neišmanymo ir savanaudiškumo.Juk jie neturi "dvasios pasaulio, mokančio kitomis akimis žiūrėti ir į politines pareigas".

Ar įsiskaitom į straipsnio pavadinimą?Taip be tiesos,kokia ji karti būtų,be terminų vartojimo pagal prasmę,mes minkysimės šioj pelkėje.Kiek nedaug tereikia.Pasakykim sau ir aplinkiniams,kad LIETUVOS Valstybė kol kas neapsivalė nuo komunistinio tvaiko,nuo Seimo komunistinių gaujų.Valdžioje tie patys.Bažnyčia,o ypač herarkai gyvena šia,sočia diena,kardinolas netaria TEISINGO žodžio,vyskupai abejingi LSDS kreipimuisi į JUOS.A.A.Daunys nebereikalo pašiurpo,kaip greitai LIETUVOJE sugrįžo į valdžią komunistai(lddpistai-brazauskiniai)Kalbėkim ŠVIESUOMENE aiškiai ir visiems suprantamai be dviprasmybių.Dar laikas desovietizacijai,o tą atliks tik LSDS,jeigu išliks krikdemai-KARTU su piliečių pasitikėjimu per seimo rinkimus.

Rašo (***): "bet komentarų nėra."

Kodėl nėra? Todėl. kad tai labai sudėtingas tekstas. Ir progos kokios: Kalėdos ir V.Daunio pusės amžiaus gimimo metinės. Keli sakiniai.
----------------------
-Aš negaliu paaiškinti sau iki šiol, kodėl LIETUVA prarado savo genijų V.Daunį? Ar todėl, kad jis, matyt, kalbėjo viešai: "Bet toks žmogus vis dėlto lieka gyventi, jis yra gyvas kūnas ir kraujas, jis yra gyva paties krikščionio problema, nesvarbu, kad jis gyvena už Bažnyčios, t.y. krikščioniškosios šeimos, ribų. Už tų ribų yra kitokie stalai, jis skiriasi nuo eucharistinio. ...Taigi, sėsti prie stalo su žmogumi, kuris nei atgailos, nei išpažinties neatliko, yra krikščionio pajėgumo ir jo širdies erdvumo patikrinimas";

- Ar tikrai "„tikrieji“ lietuviai gali nuvesti į „tikrą“ aklavietę. "? Labai skaudu pripažinti, bet tai panašu į tiesą. Dėl kūrybingumo kultūros stokos.

-"– Nepriklausomybė yra ne kas kita, kaip galimybė, kuri laukia mūsų KŪRYBINIO veiksmo. Jinai, kaip ir kiekvienas būsimas ar jau tveriamas kūrinys, priklauso nuo ... tradicijos, kuri tvinksi mūsų sąmonėje ... ir kuriĄ, pavadinkime, kultūros tradicija. .. Ši KULTŪRA kur kas anksčiau nei Nepriklausomybė sukuriama, gali byloti kaip argumentas, jog nepriklausomybė yra neišvengiama. Kartu ji yra būsimosios nepriklausomybės argumentas, ji ima byloti ir tai, jog be šio pamato, be kultūros, kaip argumento, nepriklausomybės negali būti kaip KŪRINIO.“

-Tai, ką sukūrėme per 17 metų, yra KŪRINYS, "falsifikacija ar parodija.“?.

Pasiremiant Vakarų tyrėjų medžiaga, galėčiau tvirtinti, kad mūsų Nepriklausomybė yra Vakarų demokratijos ir kapitalizmo greičiau PARODIJA, nei falsifikacija. Bet ne KŪRINYS.
Nes lūžio pradžioje (transition) nutrūko kūrybingumo kultūros tradicija, ir dabar parodijinio gyvenimo "kūrybos" fragmentus galima pamatyti tik pro rakto skylutę, t.y., ką prodo Dviračio šo, Le Bronius, Minedas ir kiti antikūrėjai.

Arba.
Arba kūrybingumo kultūros tradicija sąmoningai buvo sulaužyta dėl "politikos rabinų" susireikšminimo, esant palankiam ir nepertraukiamam spaudimui iš išorinės Rytų kultūros ir turto pritekėjimo tiems rabinams.

Ką ir reikia dabar įrodyti moksliškai ir paskelbti viešai. Kitaip "neviltis ir netikėjimas ateitimi – daugelio žmonių kasdieninis palydovas'" išliks amžinai ir negrįžtamai.