Likus kelioms dienoms iki spalio paskutinio sekmadienio, kai laikrodžio rodykles persuksime vieną valandą atgal, sukruto Seimo nariai — kad nebereikia kaitalioti laiko ir palikti dabartinį, vasaros, laiką. Nejaugi šitiek metų eksperimentuota tuščiai? O gal laikrodžio sukiojimas vis dėlto duoda ekonominės naudos?
Aiškios naudos nėra
Manto Vaskelos, bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ racionalaus elektros vartojimo eksperto, teigimu, nėra lengva atsakyti, ar laikrodžių rodyklių sukiojimas turi teigiamos įtakos elektros energijos suvartojimui.
Laikrodžiai persukami vasaros laikui 1 valandą į priekį, o žiemos — 1 valandą atgal. Taip daroma esą dėl to, kad šviesusis paros periodas sutaptų su aktyviuoju žmonių veiklos periodu.
„Skirtumas atsirastų tada, jei vakarinis sutaupymas atsvertų rytinį suvartojimą, — teigė M. Vaskela. — Bet taip nėra. XXI amžiuje labai didelė dalis žmonių dirba kontorose, kuriose apšvietimas dažniausiai yra įjungtas visą darbo laiką. Be to, ir namuose šviesa įjungiama anksčiau, o tai elektros sąnaudas padidina.
Galima teigti, kad laikrodžių persukimas atgal į žiemos laiką elektros energijos sąnaudas gali neženkliai padidinti, o laikrodžių persukimas į vasaros laiką leidžia sutaupyti taip pat neženkliai„.
Pagrindinis orientyras — saulė
Išgirdęs klausimą, ar laiko keitimas padeda bendrovei sutaupyti, Edmundas Laugalis, bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas“ direktorius, ir atsiduso, ir nusijuokė: “Tai tiesiog juokinga. Nieko dėl to nesutaupome. Jeigu rytą tamsu, šviesą įjungiame anksčiau, o vakare — valandą vėliau.“
Direktoriaus teigimu, sukiojant laikrodžio rodykles, valandos keičiasi tiktai „ant popieriaus“.
„Saulė sukasi milijonus metų, ji yra pagrindinis mūsų orientyras ir jos ritmo nepasuksi. Jeigu anksčiau šviesą įjungdavome 8 valandą ryto, dabar įjungsime septintą, vakare išjungsime atitinkamai vieną valandą anksčiau. Patys pagalvokite, koks čia taupymas?“ — retoriškai klausė direktorius.
Darželinukams sunku prisitaikyti
„Comco“, Lietuvos ir Švedijos bendrovės Šiauliuose, užsiimančios tekstilės gamyba ir prekyba, siuvimu bei siuvimo paslaugų teikimu, direktorė Nomeda Petraitienė atvirai prisipažino nelabai ką turinti pasakyti. Jos žodžiais, iki šiol nepastebėta, kad laiko keitimas padėtų įmonei sutaupyti arba turėtų reikšmės darbo našumui.
„Tuo požiūriu jokių tyrimų niekada neatlikome, įmonėje visada yra nepalyginti svarbesnių rūpesčių“, — sakė įmonės vadovė.
Vaikų lopšeliai-darželiai eletros irgi nesutaupo, higienos normos reikalauja, kad darželio patalpose būtų šviesu.
Ikimokyklinių įstaigų darbuotojams gaila vaikų, kurie ypač sunkiai prisitaiko prie laiko kataliojimo.
„Įvedus žiemos laiką, dienos šviesos kliūna nedaug. Rytais vaikai keliasi dar tamsoje, pabūna kelias valandas, paskui iki 15 valandos miega pogulio ir vėl keliasi tamsoje. Nors dar toli gražu ne vakaras, patalpose jau uždegame šviesą,“ — sakė Antanina Ilčiukienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio “Voveraitė“ direktorė.
Dar blogiau, anot direktorės, būna pavasarį, įvedus vasaros laiką. Tada maždaug porą savaičių arba ilgiau vaikai ateina į darželį tarsi dar nepabudę. Mieguisti, irzlūs, žiovauja, ilgai užtrunka, kol išsijudina.
Atlikti moksliniai tyrimai
Gydytojos Jūratės Karalevičienės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėjos, atsakymas vienareikšmis — einama prieš gamtos dėsnius. Laiko keitimas yra nemažas stresas organizmui, ypač vaikų sveikatai.
Organizmas, kaip visuma, prisitaiko prie jam įprasto miego, maitinimosi ritmo, bet koks pasikeitimas sukelia stresą, teigė J. Karalevičienė. Vienos dienos, nors ji ir yra laisvadienis, apsiprasti nepakanka. Krenta darbingumas, paūmėja lėtinės ligos, kenčia nervų sistema.
Prognozuojama, kad laikrodžio rodyklių sukiojimas turėtų būti sustabdytas. Pasak J. Karalevičienės, per kelerius metus atliktas mokslininkų atliktas tyrimas įrodė, jog laiko kaitaliojimas neduoda jokios ekonominės naudos, mokslininkų išvados iš esmės yra neigiamos.
„Kita vertus, nereikia didelių mokslinių tyrimų, žmonės ir taip nuolatos mums skundžiasi“, — sakė gydytoja.
Remdamasi atliktomis apklausomis, vedėja sakė, kad didžioji dauguma žmonių pageidautų palikti žiemos laiką ir jo nebekeisti.
Sigita STONKIENĖ
