Apie tai dažnai kalba mokslininkai ir verslininkai, tačiau retam pavyksta rasti atsakymus į visus klausimus.
„Jeigu leisite sau sustoti ir manyti, kad viskas vyksta iš inercijos, bet koks verslas žlugs dėl paprasčiausios konkurencijos. Negalite atšviežinti savo verslo modelio? Tuomet nenustebkite išvydę mažėjantį pelną ir pirmaujančius konkurentus. Kūrybiškumas reikalingas bet kokioje žmogaus veiklos srityje“, – kūrybiškumo būtinybę šiandieniniame versle pabrėžia Monrealio (Kanada) Verslo mokyklos profesorius Patrikas Kohendetas.
Anot profesoriaus, visi verslai yra kūrybiški, kadangi geri įmonių vadovai žino, jog sėkmingo verslo paslaptis – nuolat generuojamos naujos bei inovatyvios idėjos.
Kūrybiškumas nepriklauso nuo IQ
XX amžiuje nemažai mokslininkų studijavo ryšį tarp intelekto koeficiento (IQ) ir kūrybiškumo gebėjimų, tačiau tyrimai parodė, kad sąsajos tarp jų nėra. O tai reiškia, kad kiekvienas gali būti kūrybiškas ir turėti gerų idėjų.
„Aukštu IQ pasižymintis asmuo išsiskiria tuo, jog gali ne tik kurti geras idėjas, bet ir pasiūlyti, pristatyti tuos kūrybiškus sumanymus kitiems, tarkime, perspektyvias idėjas, skirtas rinkai, produktams, paslaugoms ir panašiai. Taigi, pagrindinis skirtumas tarp paprasto žmogaus ir žmogaus su aukštu IQ yra ne kūrybiškumo ugnelė. Kiekvienas gali būti kūrybiškas, tačiau ne kiekvienas gali perteikti geras idėjas kitiems, paaiškinti, įtikinti žmones“, – įsitikinęs P. Kohendetas.
Profesorius siūlo savo dėmesį geriau koncentruoti ties keliomis stipriau išplėtotomis idėjomis nei nuolatos generuoti naujus pasiūlymus.
„Įsivaizduokime, jog dirbate organizacijoje, siūlote daug idėjų – puiku. Tačiau kas tikrai yra aktualu idėjos progresui? Mokėti tinkamai jas paaiškinti, būti perspektyviam, taip pat mokėti įtikinti daugybę žmonių palaikyti minėtą konkrečią idėją. Taip pat svarbu sukurti mintį, tada suteikti jai kūną, pvz. realų produktą. Visgi procesas, kurį vadinu raktiniu, reikalauja įtikinti grupę žmonių – darbuotojų, kolegų – remti tavo idėją. Štai kodėl nėra prasmės sprogti nuo milijono, o geriau apsistoti ties keliomis, bet tvirtomis mintimis“, – įsitikinęs P.Kohendetas.
Kūrybiškumo mokomasi ir Universitete
Profesorius neslepia, jog gebėjimą kūrybiškai mąstyti žmogus turi pradėti ugdyti kur kas anksčiau, nei įžengs į darbo rinką. Jo nuomone, jau universiteto suole studentai turi pradėti ugdyti tokias savybes kaip gebėjimas klausyti ir suprasti kitus, mokėjimas įtikinti savo idėjos realumu. Būsimi specialistai turi išmokti produktyviai dirbti komandoje, argumentuotai ir užtikrintai pristatyti savo sumanymus.
Anot jo, kūrybiškumas yra kolektyvinis procesas. Visuomenėje dažnai manoma, jog kūrybiškumas yra vieno, ugnelės turinčio, genijaus bruožas. Tačiau būtent kolektyvas gali padėti išgryninti, vystyti bei pritaikyti idėją – tai ne individualu, o bendruomeniška.
Susidomėjus, ar šiuolaikiniai studentai skatinami kūrybiškai mąstyti paskaitų metu, profesoriaus P.Kohendeto mintims paantrino ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Robertas Jucevičius. Anot jo, KTU dėstomoje „Tarptautinio verslo“ magistrantūros studijų programoje studentams nuolat dėstomi dalykai, savo turiniu atliepiantys šiuolaikines verslo realijas.
„Studijų metu studentams dėstomi tokie moduliai kaip Kūrybiškų problemų sprendimas, Verslo modelio inovacija ir kt. būtent tokiose paskaitose leidžiama susipažinti su kūrybinio mąstymo pagrindiniais principais, skatinama įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų kuriant bei diegiant vertės inovacijas verslo organizacijose“, – teigė R. Jucevičius.
KTU profesorius įsitikinęs, jog kūrybiškumas tampa viena iš pačių svarbiausių darbo rinkos dalyvių kompetencijų, todėl jo ugdymui turi būti skiriama vis daugiau dėmesio.
Intuicija – kritiškai svarbi vadovo kompetencija
R.Jucevičius mano, kad verslo aplinka bei sąlygos tampa vis sudėtingesnėmis ir itin dinamiškai bei greitai kinta, todėl būsimiems specialistams kūrybiškumas turi būti vienas iš studijų prioritetų. „Naujajame verslo pasaulyje pats rizikingiausias dalykas – bandymas daryti tuos pačius dalykus ir tuo pačiu būdu, kokiu jie buvo daromi visą laiką. Naivu tikėtis, kad senieji metodai kažin kaip duos naujus rezultatus.“
Profesoriaus teigimu, netipiniams rezultatams reikia ir netipinių sprendimų. Dinamiškai kintančioje aplinkoje neretai tiesiog pritrūksta laiko išsamiai objektyvių duomenų analizei, kurios pagrindu būtų priimami pamatuoti sprendimai. Dar didesnis iššūkis yra tai, jog sprendimus reikia daryti apie tai, ką reikės nuveikti ateityje, tegul ir artimoje, tačiau apie ją duomenų dar nėra.
Intuicija, gebėjimas priimti sprendimus informacijos deficito ir laiko spaudimo sąlygomis tampa bet kuriam verslininkui ar vadovui kritiškai svarbia kompetencija.
„Labai daug apie kūrybiškumo svarbą pasako 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo Davose konferencijoje suformuluotas dešimties svarbiausių kompetencijų, kurių reikės darbo rinkos dalyviams, sąrašas. Jame kūrybiškumui tenka trečioji vieta, iš karto po gebėjimo spręsti sudėtingas problemas ir kritinio mąstymo. Tačiau be kritinio mąstymo nėra kūrybiškumo, o be šių dviejų vargu ar įmanoma sudėtingų problemų sprendimo kompetencija. Beje, tokio paties forumo, tačiau įvykusio 2015 metais, dalyviai kūrybiškumui skyrė 10 vietą. Pokytis daugiau negu akivaizdus“, – rezultatus apibendrina R. Jucevičius.
