Kultūros bendruomenė derėtis neketina: kova primena Sąjūdį

Taip ir RU prasidėjo "revoliucija", kuri, kaip vėliau paaiškėjo buvo vokiečių apmoėtas vl bandos perevorotas...
Ilgai paskui valdė daug savo dešimčių milijonų pakasė,- paskui , po WW2, dar gera gabalą Europos atsiplėsė.
Štai kas atsitinka valstybėms, kur netaikomos adekvačios bausmės jų, valstybių vidiniams priešams.

Matosi, kad ne tik dešrinai deda į kelnes. Daukanto aikštėje yra patarėjų su smegenim ir Viršiausiui paaiškins apie galimas pasekmes. O socdemai taip ir taiko save palaidot, kaip partiją, turinčią gilias tradicijas ir tam tikras padorumo taisykles. Dabar taisykles rašo Daukanto aikštėj, o jie tepajėgia pasakyt, klausom-vykdom-bėgam. Ir kur jūs einat, socdemai? Nesuprantat nieko? Lauksit rinkimų, kol jums paaiškins? Laukit, tikrai paaiškins, tik nubėgt pasikūst ir padejuot nebus pas ką.

Pastaruoju metu matome viską, tik ne kultūrą – isteriją, agresiją ir savotišką linčo teismą prieš naująjį kultūros ministrą iš „Nemuno aušros“. Ar užtenka būti iš „neteisingos“ vietos,
kad taptum taikiniu? Panašu, kad taip.
Tie, kurie save vadina „kultūrininkais“, pamiršo elementarias civilizuoto elgesio taisykles. Jie nebeprotestuoja – jie užsiima psichologiniu teroru, nuolatiniu ministro persekiojimu,
patyčiomis viešojoje erdvėje, bandymu paversti žmogų pajuokos objektu. Tai nebe kritika, tai – agresyvus puolimas, kuris peržengė visas ribas.
Ar kultūra pavirto į rėksmingą minią, kuriai svarbiausia išsivaduoti nuo asmens, o ne diskutuoti dėl idėjų? Ar tikrai kūrybinės bendruomenės vardu galima dangstyti primityvų patyčių mechanizmą? Kultūros vardas čia tik kaukė, slepianti pliką nepakantumą ir provincialų įsitikinimą: jei „ne iš mūsų rato – vadinasi, svetimas“.
Ministras užsipuolamas ne dėl konkrečių darbų, o dėl kilmės, dėl priklausymo „neteisingai aušrai“. Ar tai nėra diskriminacija? Ar toks elgesys neprieštarauja elementariam demokratijos principui – gerbti išrinktos valdžios teisę dirbti ir atsiskaityti už rezultatus, o
ne už tėvą?
Tokio masto ataka tampa pavojingu precedentu. Jei kultūros ministerija tampa laisvos patyčių medžioklės vieta, rytoj tas pats metodas bus pritaikytas bet kur kitur – švietime, sveikatoje, teisingumo srityje. Tai ne opozicija, tai bandymas sunaikinti žmogų kaip asmenį, paversti jį izoliuotu ir nuolat viešai žeminamu taikiniu.

darbo grupės...buvo toks premjeras,vis darbo grupes kūrė..pati premjerė nieko neišmano,tai derybininkus kurs,niekas su jumis nesikalbės...kam

O aš Lietuvos lašinių informacijos centro vadovas, dirbsiu...- na, nors kokius 4000 norėčiau , -į rankas.
Turiu krūva patvirtinančių diplomų, o jei kokio trūks,- padarysiu.
Beje, esu artimas Valdovui per jo Broilerį PIRMAJĮ.
Manau suprantat, kad mano kanditatūra tikrai suderinta, - kada pirma alga,- žiūrėkit kad nevėluotų, o tai streikuosiu ir dar tokių kelis tūkst. atsivesiu.

Ruginienė turėtų pasikalbėti su suprantančiais reikalą partiečiais, o ne visokiais vinokurais. Čia jau ne Žemaitaičio partijos reikalas. Čia gi pačius socdemus stumia nuo lovio. Nejaugi ji net to nesupranta?

Streikuokit, kad ir visą likusi gyvenimą, jei fondososai streikuos,- LR mažiau pinigų ištaškys,
- koncertai, spektakliai, muziejai, biliotekos ir t.t. - ir kur TIKRAI dirba ir kuria žmonės , jie darbo dėl tvarto užsakymo, tikrai nemęs...
ŠIRMA čia:
Kultūrininkų audra, bet tikrasis uraganas – Jūros vėjo parkų projektuose.
Kai kultūrininkai kelia politinius reikalavimus ir visa šalis gyvena emocijomis, tikroji problema - energetika lieka saugiame šešėlyje.
-Samdytų ekspertų „Wood Mackenzie“ paskelbtos išvados dėl pirmojo jūros vėjo parko – lyg šaltas dušas. Projektas jau stringa:
-100 milijonų išleista, o realūs rezultatai migloti. Rizikas patvirtina ir šis ekspertinis vertinimas, o valstybinio audito išvadų dėl ištaškytų milijonų laukiame lapkritį.
-Kas atsakys už klaidas?
-Juk būtent D. Kreivys prastūmė šį avantiūristinį projektą. Ar užsimerksime prieš faktą, kad energetinė nepriklausomybė tapo diletantų eksperimentu už mokesčių mokėtojų pinigus?
O juk atsinaujinanti energetika – tai ne politinių žaidimų laukas, o mūsų energetinės nepriklausomybės stuburas.
Ryškiomis spalvomis piešti planai šiandien atrodo visai kitaip – niūriai.
-Dar rimčiau – planuojamas Antrasis Jūros vėjo parkas su 3 milijardų valstybės parama. Jei ir šis strigtų – mokėtume visi: žmonės, verslas, pramonė.
-Įdomu būtų išgirsti valstybės prezidento atsakymą, taip „besirūpinančiam“ energetikos sektoriumi:
- Ar iš tikro Lietuva pasirengusi brangiai kainuojantiems eksperimentams, kurie vietoj „žalios ateities“ gali palikti tik dar gilesnį energetinį skurdą?