Kūčios už nuleistų užuolaidų – štai kaip sovietmečiu bandė atimti šventes, o kai kurie skundė

Ėjau ir prie pirmos komunijos, atvirai, su balta suknele. Nieks nedraudė. Tėvas užėmė atsakingas pareigas Kaune. Pats ėjo bažnyčion. O Kūčias, Kalėdas švęsdavom atvirai.

Mano tėvai buvo inteligentai. Laisvai šventėm, ėjom į bažnyčią. Prisikėlimo Žaliakalny.

Gyvenu Kaune.niekas man nedraudė. Švęsdavom. Mažoji Prisikėlimo bažnyčia būdsvo pilna žmonių. Ne tik per šventes ir sekmadienis. Mano tėvai ėjo laisvai. Nebuvau spaliukė, pionierė, komjaunuolė. Med. Mokyklą baigiau raudonu diplomu. Nereik meluot.

Cia eilinis melo rasleva kas tai uzsake nezinai nerasyk tada sventem ir stalai luzdavo nuo maisto ir gerimu o dabar kas vargsu daugiau nei tu urodu

Pagal sita apgailetina paskvili galima spresti apie visus TV3 straipsniu repertuara-nuolatinis melas, smeiztas ir propaganda, skyrta formuoti zmoniu nuomane pries viska, kas buvo ir yra rusiska (tarybine), neleisti zmoniems atskyrti gerio nuo blogio. Kaip sake zinomas nacistas Gebelsas:Jeigu zmoniems daug kartu kartuoti viena ir ta pati mela, jis pradeda panasieti i tesa

Apie koki pajoka cia raso? Stalai namuose luzdavo nuo maisto ir bonkiu uz kelis rublius. Restorane, susimete po 10 rubliu, po uzdarymo visa maista i staltese suviniodavo ir isnesdavo namo ant kupros pratesyma daryti. Cia ne dabar, kai sumoki po pora simtu EUR ir iseini alkanas ir blaivus, kaip stikliukas

niekas nieko niekam nedraudė ir neskundė, net komunistai šventė ir visur, kur reikėjo, ėjo

Kažkokie svaičiojimai. Man virš 80 metų. Šventėm ir Kūčias ir Kalėdas, ir niekas nei trukdė,nei skundė. Ėjom ir į bažnyčią į Bernelių mišias,nors ir dirbome tarnautojais. Be baimės krikštijome savo vaikus. Žinoma buvo negerų dalykų,bet kai kur perdangos ir perdedame, tiesiog meluojame.

Įdomu, kiek šitam ponui mokama už tokius kliedesius? O gal seneliui marazmas senatvinis prasidėjo ir šneka kas papuolė. Gimiau 1962, gyvenome Klaipedoje ir kuciavojom ir Kalėdas šventėm kaip ir dauguma kaimynų, pažįstamų ir aplamai žmonių.

Kas kaip norėjo - taip ir šventė. Bailiai, kurie bijojo, kad kaimynas nepaskųstų - šventė vienaip, skundikai - šventė kitaip, o žmonės - šventė žmoniškai.