Krašto apsaugos savanoriai - laisvės dvasios ir tikrojo patriotizmo rezervas, o laisvės dvasia yra galingesnė už visus priešus, pažymėjo Seimo vadovė, priimdama Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) 19-ųjų įkūrimo metinių proga surengtą iškilmingą rikiuotę ir raportą.
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sekmadienį dalyvavo KASP įkūrimo 19-ųjų metinių minėjime.
"Laisvės dvasia pasirodė galingesnė už gąsdinimus ir grasinimus, šmeižtą ir melą, galingesnė už sovietų imperijos kariuomenę ir už pačią mirtį", - pažymėjo I. Degutienė savo kalboje, pasakytoje Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje, kur sekmadienio vidurdienį vyko KASP rikiuotė.
Seimo Pirmininkė pakvietė visuomet prisiminti kiekvieną, kovojusį ir žuvusį vardan mūsų, vardan Lietuvos.
Parlamento vadovės nuomone, per 19 nepriklausomybės metų neatpažįstamai pasikeitė ir Lietuva, ir jos ginkluotosios pajėgos.
"Nepriklausomybės įprasminime krašto apsaugos savanoriams tenka išskirtinis vaidmuo. Ir ne tik dėl to, kad jų pastangos padėjo pagrindą šalies ginkluotosioms pajėgoms - jėgai, kuri užtikrina Lietuvos galimybes ramiai gyventi ir dirbti, savarankiškai ir laisvai kurti savo dabartį ir ateitį", - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad būtų neteisinga savanorių ir visos kariuomenės sampratą susiaurinti vien iki karių ir ginkluotės rezervo.
"Tai - ir neatskiriama visuomenės dalis, ir neišsemiamas laisvės dvasios rezervas, pagarbos istorijai, tikrojo patriotizmo rezervas. Tai - jėga, kuri kiekvieną dieną, kiekvieną valandą budi tautoje kaip didžiausia atsvara sunkumams ir problemoms. Ši jėga Savanorio priesaiką, lygiai prieš devyniolika metų mirtinos grėsmės akivaizdoje tariamą Seimo rūmuose, pavertė daugiau nei teisės aktu. Tai - ir didžiausio pasišventimo, tikrojo pasiaukojimo, ir sąžiningo moralinio pasirinkimo aktas", - sakė I. Degutienė.
Parlamento vadovė padėkojo visiems, kurie šiomis vertybėmis grindžia savo gyvenimą.
ELTA primena, jog 1991-ųjų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Tarnybos įkūrimas įteisino savanorių veiklą. Juridiškai legalizuotos jau veikusios savanorių formuotės, pradėjusios kurtis 1990 metais.
SKAT 1998 metais buvo reorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, kurios tapo sudėtine kariuomenės dalimi.
2003 metais KASP integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį. Lietuvai tapus NATO nare, pasikeitė KASP užduotys - nuo teritorinės gynybos pereita prie kolektyvinės gynybos, modernaus rezervo struktūros.
2004 metais iš karių savanorių suformuoti vienetai pradėjo dalyvauti tarptautinėse operacijose Balkanų regione. Misiją tarptautinių NATO Kosovo pajėgų sudėtyje iki Lietuvos karių misijos baigimo regione 2009 m. birželį atliko dešimt KASP būrių.
Šiuo metu Afganistane užduotis vykdo dešimtoji Goro provincijos atkūrimo grupės karių pamaina, suformuota KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės karių pagrindu.
Nuo 2003 metų iš viso apie 800 Savanorių pajėgų karių dalyvavo tarptautinėse operacijose Kosove, Irake ir Afganistane.
Dabar KASP sudaro penkios rinktinės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas. Pajėgose tarnauja daugiau nei 4700 karių savanorių ir apie 650 profesinės karo tarnybos karių.
Šiuo metu Savanorių pajėgose suformuoti ir kartu su kariuomenės reguliariaisiais vienetais bei tarnybomis rengiamos keturios specializuotosios kuopos: Civilių ir karių bendradarbiavimo, Perkėlų, Specialiųjų operacijų pajėgų ir Medicinos kuopos.
