„Lietuva jau įrodė, kad geba auginti stiprius, tarptautinėje rinkoje konkurencingus startuolius, tačiau šiandien didžiausias Lietuvos iššūkis yra pernelyg menkas naujai besikuriančių startuolių mastas – turime sudaryti sąlygas, kad naujų idėjų ir investicijų būtų gerokai daugiau, todėl sukūrėme aiškų priemonių planą šiam tikslui pasiekti“, – pranešime cituojamas TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pirmiausia siūloma sudaryti sąlygas per investicinę sąskaitą investuoti į nelistinguojamus startuolius, taip mažinant administracinę naštą ir skatinant kapitalo judėjimą į aukštos rizikos segmentą.
Skelbiama, kad taip fiziniai asmenys galėtų investuoti į jaunas, iki trejų metų veikiančias inovatyvias įmones, o mokesčiai būtų mokami tik realizavus investicijų grąžą.
„Toks modelis mažintų riziką ankstyvoje stadijoje ir skatintų daugiau investuotojų įsitraukti į rizikos kapitalo rinką“, – rašoma pranešime.
Taip pat siūloma tikslinti rizikos ir privataus kapitalo subjektų teisinį reglamentavimą. Konservatorių siūlymais numatyta aiškiau apibrėžti pelno mokesčio lengvatos taikymą, leisti lankstesnį kapitalo pritraukimą (įskaitant susijusius investuotojus) bei pašalinti dvigubo apmokestinimo riziką investuojant per įvairias struktūras, tokias kaip fondai, sindikatai ar specialios paskirties įmonės.
Pasak siūlymų autorių, tai sumažintų teisinę riziką ir skatintų kolektyvinį investavimą.
Taip pat siūloma įvesti tikslinę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą investicijoms į startuolius. Skelbiama, kad ši GPM lengvata verslo angelams leistų susigrąžinti iki 25 proc. investuotos sumos (iki 25 tūkst. eurų per metus) per mokėtiną GPM, investuojant į jaunas, inovatyvias Lietuvos įmones, o investicijas reikėtų išlaikyti bent trejus metus.
Ko tikimasi?
„Tikimasi, kad ši priemonė tiesiogiai sumažins investavimo kaštus ir paskatins didesnį privataus kapitalo įsitraukimą“, – rašoma pranešime.
„Siūlomi sprendimai leistų sumažinti investuotojų riziką, paskatintų verslo angelų aktyvumą ir padėtų Lietuvai nenusileisti pažangiausių inovacijų kovoje, o ilgainiui – sukurti daugiau aukštos vertės įmonių ir darbo vietų bei terpę naujai vienaragių kartai“, – jame cituojama TS-LKD pirmininko pavaduotoja Gintarė Skaistė.
Pasak iniciatorių, investicijos į ankstyvosios stadijos startuolius ne tik kuria naujas įmones, bet ir formuoja naują investuotojų bei inovatorių kartą.
Kaip skelbia TS-LKD, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos startuolių ekosistema išaugo į reikšmingą ekonomikos segmentą: jos vertė padidėjo nuo 419 mln. iki 16 mlrd. eurų, o vien 2024 m. startuoliai sumokėjo apie 477 mln. eurų mokesčių. Vis dėlto, kaip rašoma pranešime, augimą stabdo struktūrinės problemos – per mažas naujų įmonių skaičius ir ribotos investicijos ankstyvoje stadijoje.
Pranešama, kad tarptautinis kontekstas rodo, jog Lietuva atsilieka nuo lyderiaujančių šalių pagal investicijų mastą. 2015–2024 m. rizikos kapitalo investicijos Lietuvoje siekė apie 0,26 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Estijoje – 1,17 proc., o Izraelyje – 0,93 proc. Be to, TS-LKD teigimu, mažėja ankstyvosios stadijos sandorių skaičius, o investuotojų aktyvumą slopina mokestinis neapibrėžtumas.
Kaip skelbta, 2025 m. pradėjusi veikti investicinė sąskaita yra skirta sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams investuoti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teigimu, tai yra sąskaita, kurioje laikomi pinigai yra skirti ne kasdienėms išlaidoms, o tik investavimui – indėlių, taupymo ar vertybiniams popieriams apskaityti skirtos sąskaitos negali būti deklaruojamos kaip investicinės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
