Konservatoriai "politinio susidorojimo" versija ginasi nuo sąsajų su teroristais, kurias padarė Seimo komisija, tirianti buvusio savanorio ir VSD pareigūno Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes.
"Mes nepritariam toms paskutinėms išvadoms, kurios, pasiūlius Vaclovui Karbauskiui (socialliberalui komisijos pirmininko pavaduotojui - BNS) atsidūrė išvadose paskutiniu momentu. Tai buvo padaryta akivaizdžiai vykdant politinį užsakymą ir siekiama panaudoti tai prieš Tėvynės sąjungą", - BNS ketvirtadienį piktonosi vienas iš komisijos narių konservatorius Jurgis Razma.
Jis atkreipia dėmesį, kad komisija buvo suformuota 2006-ųjų rudenį - tuo metu, kai konservatoriai pradėjo reikalauti Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo ir buvusio VSD direktoriaus Arvydo Pociaus atsakomybės už "krizę" departamente. J. Razma vadina A.Pocių socialliberalų lyderio Artūro Paulausko "statytiniu".
"Iš karto po reikalavimo pradėti VSD tyrimą A.Paulauskas tapo vos ne pagrindiniu (J.Abromavičiaus žūties tyrimo - BNS) komisijos liudytoju, o jo frakcijos atstovas dabar pateikia nepagrįstas ir politiškai tendencingas išvadas. Čia tikriausiai gera proga įkąsti, bandoma tai išnaudoti politinėje kovoje", - aiškino J.Razma.
Tuo tarpu V.Karbauskis atmeta J.Razmos "išvedžiojimus", kurie esą liudija, kad konservatoriai nesijaučia stiprūs.
"Iš komisijai pateiktų liudijimų, dokumentų ir masės kitos informacijos, aš turėjau teisę galvoti ir teigti, kad Tėvynės sąjunga gali būti siejama su nužudymą organizavusia grupuote. Visi įrodymai, visi liudijimai fiksuoti dokumentuose. O jei jau J.Razma bijo susidorojimo, tai konservatoriai jaučiasi silpni", - BNS sakė V.Karbauskis.
Trečiadienį "darbietės" Loretos Graužinienės vadovaujama komisija, tyrusi J.Abromavičiaus žūties aplinkybes, patvirtino išvadą, esą nužudymą organizavusi grupuotė turėjo, o gal ir tebeturi ryšių su kai kuriais Tėvynės sąjungos nariais ir vadovybe.
Tuo metu konservatoriaus Sigito Kakčio prieš 10 metų vadovautos panašios komisijos veiklą buvo įvertinta kaip paviršutiniška, bet, J.Razmos nuomone, dabartinės komisijos vertinimai nėra pagrįsti teisiškai.
"Kur matyta, kad vėliau sukurta komisija turėtų teisę vertinti ankstesnės komisijos išvadas. Juk jos visiškai lygios, nė viena nėra aukštesnė", - stebėjosi J.Razma.
Dabartinė komisija per savo ilgiau nei metus trunkančią veiklą išklausė maždaug trijų dešimčių liudytojų prieštaringus parodymus. Kai kurie liudytojai teigė, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino, kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti teigė, kad žūtis galėjo būti susijusi su J.Abromavičiaus darbo Valstybės saugumo departamente metu vykdytais kontrabandos tyrimais.
"Ši komisija buvo sukurta, kerštaujant Tėvynės sąjungai už jos atstovų laikyseną, siekiant išsiaiškinti tiesą apie "Dujotekanos" ir kai kurių politikų bei pareigūnų ryšius",- L.Graužinienės vadovaujamos komisijos sudarymo tikslą apibūdino konservatorių lyderis Kubilius.
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį tyrimą.
