Vilniaus Lazdynų bendruomenė jau trejus metus kovoja prieš sostinėje ketinamą statyti atliekų deginimo gamyklą: raštai prezidentei, Seimui, piketai, tūkstančiai gyventojų parašų...
Merui viskas dzin
– Jau daugiau nei treji metai, kai Vilniaus Lazdynų bendruomenė „kariauja“ su valdžia dėl planuojamos statyti atliekų deginimo gamyklos Lazdynuose. Regis, Vilniaus valdžia ir toliau laikosi nuomonės, kad gamykla bus ir viskas. Ko jums per tą laiką yra pavykę pasiekti? − „Balsas.lt savaitė“ paklausė Lazdynų bendruomenės pirmininko Juozo Jakavičius.
– Esame surinkę daugiau nei 8 tūkstančius gyventojų parašų, jie renkami toliau. Dauguma Vilniaus bendruomenių pasisako prieš šiukšlių deginimą sostinėje. Esame puikiai įsigilinę į situaciją, išdėstę visus argumentus.
Teigiame, jog didžiausia klaida – paties deginimo proceso panaudojimas. Miestuose, kur veikia atliekų deginimo įmonės, 20 kilometrų spinduliu padaugėja susirgimų, priešlaikinių mirčių...
– Kokioje stadijoje dabar yra šiukšlių deginimo gamyklos projektas?
– Poveikio aplinkai ataskaita yra apskųsta teismui. Tačiau tuo viskas nesibaigia. Bandoma eiti kitu keliu. Parengta tokia Komunalinių atliekų tvarkymo studija, kur ir vėl įrodinėjama, kad šiukšlių deginimas – pats geriausias būdas atsikratyti šiukšlių. Bandoma įtikinti, jog 75 procentų šiukšlių kažkodėl bet kokiu atveju bus nerūšiuojama, o deginti bus galima apie 90 procentų atliekų.
Antai vienas ekspertas Vytautas Urbonas pareiškė, jog oras, kuris bus įtraukiamas į kaminą deginant šiukšles, iš gamyklos kamino išrūks dar tyresnis ir švaresnis negu prieš tai. Tai – akivaizdus melas.
– Ar Lazdynų bendruomenę išklauso Vilniaus valdžia, meras Vilius Navickas?
– Nėra sutarimo. Tik tokie sausi atsirašinėjimai. Tiesiog bandoma stumti vieną suinteresuotą įmonę ir tiek.
– Kuo tai grindžiate?
– Kad ir pastarasis pavyzdys: atsiliepime į poveikio aplinkai ataskaitą buvo nurodyta per 50 aplinkosaugos pažeidimų, tačiau į tai nesureaguota, nekreipiamas dėmesys, viskas vyksta toliau.
Atgyvenusi technologija
– Jeigu apčiuopiamų rezultatų pasiekti vis nepavyksta, ar ši bendruomenės kova yra prasminga? Ar nesijaučiate besigalynėjantys su kur kas didesniu ir galingesniu priešu? Ar nenusvyra rankos?
– Galiu atsakyti klausimu: kaip reikia nemylėti savęs, miesto, gyventojų, kad leistų statyti tokią gamyklą?
– Kai kurie ekspertai išsako kitokią nuomonę. Esą šiukšlių deginimo projektą tiesiog kompromituoja negeras „Rubicon group“ įmonės vardas ir blogi valdžios santykiai su gyventojais. Jei projekto imtųsi kokia kita bendrovė, tokio erzelio nebūtų.
– Nesuprantu, kodėl kai kurie ekspertai taip teigia. Kodėl jie nesiūlo pažangiausių pasaulio technologijų. Deginimas – tai atgyvena. Iki 88 procentų šiukšlių galime perdirbti, tai būtų antrinis atliekų panaudojimas.
O parengtoje studijoje apie atliekų tvarkymą – nė žodžio. Vienintelė peršama mintis – deginimas. Įtariu, kad ta pati studija buvo pateikta tos pačios kompanijos, nes ją skaitant susidaro įspūdis, jog ji pritaikyta būtent šiai kompanijai.
Lazdynuose jau stovi medicininių atliekų deginimo gamykla. Ji yra 10 kartų mažesnė. Šiandien ji sustabdyta.
Tad klausiu: jei nesugebama susitvarkyti tokioje mažoje gamyklėlėje, o šalia stovės daug kartų didesnė, kas bus? Maža to, kalbama apie ekonominę naudą iš šiukšlių deginimo. Nežinau, kaip gali 90 procentų drėgnumo turinčios šiukšlės degti ir dar turėti ekonominę naudą.
Biurokratai atsirašinėja
– Aplinkos ministerija, regis, taip pat ne jūsų pusėje?
– Taip. Šiuo atveju Aplinkos ministerija tik sausai atsirašinėja. Remiasi poveikio aplinkai ataskaita, esą viskas bus gerai. Nors ataskaitai buvo pateikta per pusšimtį pastabų. Viskas buvo palikta „kabėti“.
Buvo rašoma ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, bet jos atsakymų neturime – laikas, per kurį prezidentūra privalo atsakyti, dar nepraėjęs. Rašėme ir Seimo kontrolieriams dėl šios situacijos. Nors jie – mūsų pusėje. Sutinka, kad reikia ieškoti išeičių.
– Kas toliau?
– Kas susiję su pačiu šiukšlių deginimu, jau svarstė Vilniaus miesto taryba. Man nesuprantama tik tai, kad Komunalinių atliekų tvarkymo studija pateikiama taip skubiai, paskutinėmis dienomis, neva iki rugsėjo jau reikia įsisavinti pinigus. Nekalbama, kad tuos pinigus galima įsisavinti kitaip, pažangesnėmis technologijomis.
Jokio spaudimo iš valdžios kol kas nesulaukėme, bet pati valdžia nesusimąsto, kas gali būti paskui.
