Autorius tradiciškai įdomus, talentingas literatas ir temų radėjas. Bet profesionaliai - silpnutis. Sovietų teritorijas 1968-1990 apvažinėjau visas (ir Moldovą). Taip, prasčiokėliai lietuvius matė fašistais, sibiriečiai galvojo, kad pas mus pinigai ne rubliai, bet tie, kurie suprato kas yra sostinė - žinojo tik Rygą. Išsilavinę (Maskvoje, Leningrade, Kijeve) Lietuvą matė kaip Vakarų civilizacijos vietą. Ir visi norėjo vakarietiškos gerovės. Dabar keletas pastebėjimų:
1. Sovietmečiu niekas nedirbo Lietuvos labui - dirbo sau. Tokia buvo 1917 m. doktrina: grabj nagrablenoje. Ne Stalinas dirbo Rusijai, o atvirkščiai. Taip veikė visi vadukai nuo kremliaus iki periferijos. Nusilpus kremliaus pavadžiui - periferijos išsilakstė.
2. "Silpnieji nugali stipriuosius" - kinų filosofas pastebėjo, kad audros verčia medžius, bet nepakenkia žolei. Taip, Drobnys iškilus asmuo. Jis gyveno komunistams "ramiu" laikotarpiu. Kai įsisuko audros - iškilo vidutinybės kaip AMB.
3. Sovietinė migracija (jei neliesti stalinistinio tautų kraustymo) buvo vykdoma pagal ūkio poreikius. Nereikia lia-lia: stambus ūkis Lietuvoje buvo rusiškas. Bet Lietuvoje niekas negalėjo konkuruoti su Ryga Latvijoje ar Jarve Estijoje. Kodėl Kaliningradui chroniškai trūko žmonių - juk Rusijos sritys turėjo teikti nustatytas kvotas? Todėl, kad siuntė sbrodą, kurį tekdavo utilizuoti per kalėjimus. Protingų žmonių nenorėjo atiduoti nei rusai, nei kazachai.
Mano išvada: geriau protingas rusas ar čiukčis, nei kvailas lietuvis. Todėl nesikvailinkime.

Taip pritariu jums, nes aš nuo 1974 iki 1991 isvažinejau visą Sovdepą, tai panašių situacijų irgi teko girdėti.

Nuononę: Ar buvo kitaip apskritai? Visada buvo valdantieji ir valdomieji. Iš pradžių stipriausi fiziškai, paskui "dievo duotieji", dar vėliau "tautos išrinktieji". Dabar neseniai per radiją girdėjau: sukūrėme santvarką, kurioje ištisos minios dirba tam, kad penėtų vieną kitą milijonierių. Ar šitaip gerai? To gėrio vardas DEMOKRATIJA, IR NEDUOK DIE, JEI TAU, ŽMOGAU, TAI NEPATINKA. TURĖSI BĖDOS!

idomus straipsnis.

šios vaikų ir keistuolių šnekos? Niekas nieko su šautuvėliu po miškus bėgiodamas neišgąsdino. 1980 metais Vilniuje įstaigose pagrindinė kalba - rusų, pramoniniuose miestuoseė - tas pats, o Sniečkuje su 4 reaktoriais planuota apgyvendinti 200 tūkst. rusų. Jeigu ne Gorbio perestrojka, tai dabar Lietuvoje rusų būtų apie 50%.

Sovietmečiu 1979-1991 m. apkeliavau praktiškai visą tuometinę SSSR (neteko pabuvoti tik Moldavijoje).

Ir visur, kur teko kalbėtis su ten gyvenančiais (nuo Kolos iki Kamčiat-kos ir Kurilų salų) - ir su tikraisiais vietiniais, ir su atvykėliais, visi domėjosi, ar Lietuvoje vis dar šaudo rusus...

Ir net pasakius, kad rusų Lietuvoje jau nebešaudo, aiškiai matėsi, kad retas kuris patikėdavo: "Все вы там фашисты - если днем не застрелите, то ночью зарежете". :)

O Čečėnijoje, kur ne kartą buvau, čečėnai netgi keletą kartų apskritai siūlė atvažiuoti lietuviams į Čečėniją ir padėti čečėnams išnaikinti rusus ir Čečėnijoje taip pat, kaip, čečėnų nuomone, lietuviai išnaikino rusus Lietuvoje.

Taigi, galiu patvirtinti, jog nuostata, kad į Lietuvą rusams ir apskritai rusakalbiams geriau nevykti, buvo ypatingai tvirtai "įsišaknijusi" visoje SSSR.

Ir be jokios abejonės, ši nuostata tikrai labai daug prisidėjo prie to, kad imigrantai vengė keltis į Lietuvą. Absoliuti dauguma jų atvyko visai ne savo noru, o priversti - pagal nukreipimus baigus mokslus.

Puikiai parašyta, o gal prisiminisim ir kodėl Vilniaus Universitete tiek mažai rusakalbių dėstytojų buvo. Kiek žinau lietuvia irusiškai nelabai gerai galbėjo ar skaitė, bet juos rusiškai skaityti ir rašyti mokė lietuvių mokytojai, dėstytojai.

Įdomus straipsnis. Gerbiamas autoriau, tai ar galima kalbėti apie Lietuvos 50 metų okupaciją, jei lietuviai dirbo Lietuvos labui, Lietuvos TSR labui, nes kitokios Lietuvos paprasčiausiai nebuvo?

Kodėl siekiama viską kas buvo 1944-1990 piešti juodomis spalvomis? Juk Tarybų Sąjungoje po Stalino mirties nebebuvo masinių trėmimų, žmogus vien dėl savo kilmės galėjo nesibaiminti. Akivaizdu A. Drobnio sumanymai niekaip nebūtų buvę įgyvendinti nepriklausomoje Lietuvoje. Kaip taisyklė nepriklausomoje valstybėjė kur sostinė, ten pinigai, ten ir pramonė. Europoje beveik visur taip: Londonas, Paryžius, Stokholmas, Varšuva, Budapeštas, Helsinkis. Sostinės yra didžiausi pramonės centrai ir didžiausi miestai, kurie kontrastuoja su likusia šalies dalimi. Ar blogai kad Lietuvos TSR buvo sukurtas tolygus pramonės pasiskirstymas ir iki šiol gyvename iš tos pramonės?

Visi, kas sovietmečiu dirbo pramonėje puikiai žino atsakymą, kodėl į Lietuvą atvažiavo tiek mažai... Bet dabartiniai propagandistai gauna savo algeles ir turi atidirbti. Istorinė tiesa jiems kažkelintoje vietoje. pvz. Visagino AE taip pat partizanai sutrukdė..:)

tos Obšrūtų žudynės - vienas iš gėdingiausių puslapių Lietuvos istorijoje. Sušikti kriminaliniai žudikai jas įvygdė. Ir jei lietuva nebeturi kitų didvyrių - tai apgailėtina žudikus šlovinanti valstybė.