Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir Neringos meras Darius Jasaitis.
Kokia vasara laukia Lietuvos?
Gerbiamas Arūnai, lietuviai dažnai galvoja apie „El Ninjo“ ir svarsto, kaip mums bus Lietuvoje, ar bus taip pat itin karšta vasara, kas mūsų laukia?
A. Bukantis: Kol kas mūsų regione karštos vasaros nėra prognozuojama. Orai bus banguojantys tiek birželį, tiek liepą ir rugpjūtį, žinoma, nebus jie pastovūs. Ilgalaikės preliminarios prognozės rodo, kad liepos mėnesio temperatūra turėtų būti artima vidutinei daugiametei.
Kitas scenarijus rodo apie 0,5 laipsnio aukštesnę temperatūrą už vidutinę daugiametę. Galima sakyti, jog bus vidutiniškai šilta. Rugpjūčiui taip pat numatoma vidutinė mėnesio temperatūros prognozė. Trumpalaikiai atvėsimai ir šilumos pliūpsniai kiekvieną vasarą būna, tad nereikia net kalbėti – jų sulauksime ir šią vasarą.
Lietuvoje matome įvairių karščio bangų, audrų, ir kartais atrodo, kad jų daugėja. Ar gali būti, kad vasarą jų taip pat sulauksime, ir ar tai yra nauja realybė, prie kurios turėtume priprasti?
A. Bukantis: Taip, jau turėjome prie to priprasti, o jeigu dar kas nespėjo, turės greitai susitaikyti su šia realybe. Visoje vidutinių platumų juostoje karščio bangų dažnumas, stiprumas ir trukmė didėja, dabar jos kartais pasiekia netgi poliarinį ratą.
Įsivaizduokime Šiaurės Skandinaviją, Šiaurės Suomiją – ten vasarą temperatūra kartais pakyla iki 25-30 laipsnių šilumos. Pietų Europoje tokia temperatūra nėra įspūdinga, tačiau tose platumose tai yra tikra karščio banga.
Kartu fiksuojamas ir tropinių naktų dažnumo padidėjimas, kai minimali paros temperatūra išlieka aukštesnė nei 20 laipsnių šilumos. Šie rodikliai kartu rodo, kad šilumos ir karščio bangos darosi dažnesnės bei intensyvesnės.
Ar Lietuvai gresia sausra: sinoptikų prognozės
Ar vasarą galime sulaukti stichinių reiškinių, tokių kaip sausros, ir ar reikėtų gyventojams iš anksto ruoštis?
A. Bukantis: Neseniai baigėsi pavasarinė sausra, prasidėjusi gegužės mėnesį ir besitęsusi dalį birželio. Kol kas ilgalaikės sausros neprognozuojamos, tačiau tai tik preliminarios prognozės.
Kritulių kiekis, iškritęs per pastarąsias kelias dienas, yra didelis, tad vandeniu prisotinta ir žemė, ir vandens telkiniai. Drėgmės požiūriu situacija yra gera, kai kur dirvožemyje netgi yra per daug drėgmės. Turint omeny, kad garingumas labai didelis, viskas greitai bus grąžinta atgal į atmosferą. Šiuo požiūriu situacija yra tikrai gera: kritulių ir šilumos pakanka.
Neringos meras: Kuršių nerijai kyla pavojus
Gerbiamas Dariau, mokslininkai skelbia, kad per šaltąjį sezoną Baltijos jūros krantas atsitraukė apie 5 metrus. Ar tai jau kažkoks pavojaus signalas ir kas daroma siekiant gelbėti krantines?
D. Jasaitis: Mes nuolatos kalbame, jog pavojus Kuršių nerijai kol kas kyla tik iš Kuršių marių pusės. Kuršių marios neatsitraukia, o užkovoja vis daugiau Kuršių nerijos ploto – per metus nuo 2 iki 10 metrų, vietomis, kur yra kopos, krantas nemažėja, tačiau Rusijai priklausančioje Baltijos jūros ir Kuršių nerijos pusėje jau pasipildymas smėliu nebevyksta, ten jūra vėlgi bando užimti pusiasalį.
Kuršių nerijos lietuviškojoje dalyje tokios situacijos kol kas nėra, bet erozija vyksta dėl to, kad nėra normalių žiemų. Na, šiemet žiema buvo tikrai gera, skųstis negalime. Erozija spartėja, kai nebūna ledo, kuris sušalus jūros pakrantei neduoda audroms ir bangoms plauti kopagūbrio. Iš esmės būtent dėl šio kopagūbrio esame įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą – žmonės rankomis jį suformavo, kad apsaugotų Kuršių neriją nuo visiško nuplovimo ir nuo Baltijos jūros susijungimo su Kuršių mariomis.
Kokie didžiausi iššūkiai ir momentai dabar neduoda jums ramybės šiame sezone? Ar tai kainos, darbuotojai, ar infrastruktūra?
D. Jasaitis: Didžiausias iššūkis, žinoma, yra vasaros sezoniniai darbuotojai. Kurortams labai blogai atsiliepė prailginti moksleivių ir studentų mokslo metai, nes egzaminai baigėsi tik praeitą savaitę. Tikriausiai tik dabar atvažiuoja jaunimas, norintis dirbti padavėjais, nuomos punktuose ar gelbėtojais. Mums tai yra didžiulis iššūkis, nes gyvenimas gerėja, o dirbančių žmonių mažėja, ir tai yra tikrai problema.
O gamtosauginis iššūkis yra žinomas, jam tiesiog reikia pinigų. Privalome statyti aukštesnes krantines, jas saugoti. Tam skyrus finansavimą, Kuršių nerija dar daugybę metų džiugins viso pasaulio turistus, UNESCO vietovių lankytojus bei mūsų vaikus ir būsimus anūkus.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
