Pasibaigus vasarai vis dažniau prabylame apie orą. Pastebime, kad ankstyvojo rudens rytais jau reikia šiltesnio švarko, o ir pirštinės būtų nebloga apsauga nuo nemalonių oro permainų. Žmogus jautrus šiems pasikeitimams. Tačiau pasijutus nepatogiai, įmanoma rasti būdų, kaip apsisaugoti nuo šio pojūčio. O ar dažnai pagalvojame ne tik apie savo komfortą, bet ir apie klimato kaitą bei apie tai, kaip apsaugoti ne tik save, bet ir savo Žemę nuo šio proceso.
Ir namie patogu, ir aplinkos neteršia
Vis dažniau kalbame apie atsinaujinančią energetiką, kuri gaunama iš lengvai pasiekiamų ir nekenksmingų aplinkai šaltinių. Ne vienas Lietuvos gyventojas savo namuose yra įsirengęs arba svarsto galimybę įsirengti priemones, kurios naudoja šiuos šaltinius. Štai klaipėdietė Giedrė Štombė šešerius metus naudojosi sena, kietu kuru kūrenama krosnimi, tačiau prieš metus laiko su šeima nusprendė pasigerinti savo buitį ir senąją krosnį pakeitė nauju granulinio biokuro katilu. Nors naują katilą šeima naudojo dar tik sezoną, tačiau skirtumą pastebėjo iš karto. „Daug patogiau šį katilą naudoti, viskas veikia tiesiog vieno mygtuko paspaudimu. Kiekvieną dieną dirbantiems žmonėms ir gyvenantiems nuosavame name tai yra labai geras dalykas“, - savo sprendimu džiaugiasi Giedrė. Moteris sako, jog prieš įsirengiant naują katilą stengėsi apgalvoti viską: „Galvojome ne tik apie savo patogumą, bet ir apie gamtos saugojimą. Kai anksčiau kūrenome paprastu katilu, tai daug dūmų būdavo ir viduje, ir iš kamino kildavo. O dabar vos matyti labai gražus ir lengvas dūmelis. Gera žinoti, kad nekenkiame gamtai“, - ne tik apie lengvesnę buitį, bet ir apie aplinkos saugojimą kalbėjo G. Štombė. Tai tik viena iš daugelio Lietuvos gyventojų, kuri stengiasi kovoti su rimta klimato kaitos problema.
Klimatui kenkia, nekenksmingai atrodantys kasdieniai darbai
Pastaruosius 200 metų prie didelių klimato pokyčių prisideda kiekvienas Žemės gyventojas. Medžių kirtimas, miestų bei intensyvi žemės ūkio plėtra, iškastinio kuro deginimas – visa tai stiprina „šiltnamio efektą“.
Atokvėpis atmosferai
Sparčiai kylantis vandenyno lygis, vegetacijos kaita, vis intensyvesnės sausros, taifūnai ir uraganai – štai ką sukelia „šiltnamio efektas“, kitaip dar vadinamas šiltnamio dujomis. Tačiau pastaruoju metu stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į būtinybę stabilizuoti šių dujų koncentraciją atmosferoje. Atsižvelgdamas į savo gyvenimo būdą, prisidėti prie „šiltnamio efekto“ mažinimo gali kiekvienas. Nors ir mažas pokytis – automobilio iškeitimas į dviratį, atmosferai jaučiamas. O jeigu važinėti dviračiu, o ne važiuoti automobiliu pavyks prikalbinti ir draugus, tai nauda kur kas didesnė.
Žinoma, būdų, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra įvairiausių. Įsirengus saulės vakuuminius kolektorius, gyventojai šviesą ir šilumą gauna iš saulės energijos. Vėjo jėgainės statomos elektrai pasigaminti iš vėjo. O kiti šilumą ir elektrą stengiasi gamintis naudojant bioenergiją. Šias piliečių iniciatyvas palaiko ir valstybės politikai – valstybė skatina žmones ir skiria paramą norintiems įsirengti vieną iš naujovių.
