„Akivaizdu, kad išpuoliai prieš LŽS suaktyvėjo politinių diskusijų dėl LRT ateities kontekste, kai LŽS Seimo darbo grupėje pateikė savarankišką poziciją dėl LRT įstatymo tobulinimo“, – antradienį išplatintame pareiškime teigia organizacija.
Dėl LRT sąjunga sako besilaikanti principinės nuostatos, jog sprendimai turi būti ieškomi diskusijoje, o ne demonstratyviai traukiantis iš dialogo.
BNS rašė, kad LRT valdysenai peržiūrėti Seime buvo suburta darbo grupė. Ji darbą baigė ir savo siūlymus pateikė vasario pabaigoje. Vis tik jos veikloje atsisakė dalyvauti Žurnalistų profesionalų asociacija, LRT iniciatyvinės grupės atstovai, o vėliau pasitraukė ir opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio nariai.
Dalis iš darbo grupės pasitraukusiųjų taip pat kėlė klausimus ir dėl LŽS finansavimo, skolų.
„Bandymas diskredituoti organizaciją dėl jos dalyvavimo teisėkūros procese vertintinas kaip siekis susilpninti demokratijos teikiamas laisvos minties galimybes bei nepriklausomą profesinę žurnalistų bendruomenę ir jos balsą“, – teigia LŽS.
Kaip skelbė BNS, vasarį iš LŽS pasitraukė grupė žurnalistų. Viena jų – Daiva Žeimytė-Bilienė – pareiškė su kolegomis tokį sprendimą priėmusi, nes „organizacijos veikloje ir finansų valdyme trūksta skaidrumo bei aiškios atskaitomybės nariams“.
Tuo metu praėjusią savaitę paaiškėjo, kad buvęs LŽS pirmininkas, o dabar Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius sąjungos įsiskolinimus jam už neišmokėtą atlyginimą perrašė vaikams.
Išplatintame pranešime LŽS pabrėžia, kad šie organizacijos finansiniai įsipareigojimai yra LŽS atsakomybė ir bus vykdomi nepriklausomai nuo to, kam priklausytų teisė į šį reikalavimą.
Žiniasklaida kiek anksčiau skelbė, kad pernai birželį LŽS skola siekė daugiau nei 239 tūkst. eurų, iš kurių D. Radzevičiui sąjunga buvo skolinga 59,7 tūkst. eurų.
„Buvę finansiniai įsipareigojimai buvusiam pirmininkui, susiję su darbo užmokesčiu jam einant pareigas, laikomi oficialiai užbaigti ir nekvestionuojami. (...) Sąjunga laikosi pozicijos, kad prisiimti įsipareigojimai turi būti įvykdyti“, – teigia organizacija.
Savo ruožtu Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) praėjusią savaitę dėl šios situacijos pareiškė nepasitikėjimą žurnalistų etikos inspektoriumi, tačiau LŽS sako, kad situacija kai kuriais atvejais yra išnaudojama politiniais tikslais.
„Ar asmeninėms nuoskaudoms išreikšti. Atkreipiame dėmesį, kad ŽPA, kuri pareiškė nepasitikėjimą D. Radzevičiumi, buvo įkurta daliai dabartinių jos narių pasitraukus iš LŽS ir turint nesutarimų su buvusiu LŽS vadovu. LŽS nesirengia veltis į polemiką dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklos“, – teigia sąjunga.
„Vertinant praėjusio periodo situacijos aspektus, LŽS pretenzijų Žurnalistų etikos inspektoriui D. Radzevičiui neturi“, – priduria LŽS.
Be kita ko, LŽS pabrėžia, kad viešojoje erdvėje paskelbti skaičiai dėl organizacijos finansų pateikti fragmentiškai, neatskleidžia konteksto ir atspindi 2025 metų birželio mėnesio situaciją.
„Dabartinė finansinė padėtis jau yra smarkiai pasikeitusi į gerąją pusę“, – teigia LŽS.
D. Radzevičius LŽS paliko 2025 metais, kai tapo žurnalistų etikos inspektoriumi. Prieš tai sąjungai jis vadovavo 22 metus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
