Klausimas „Kieno Krymas?“ išvertė Ignotą Adomavičių iš pareigų – viskas įvyko per kelias valandas

KOKS ZURNALISTAMS IR KULTŪROS MINISTRUI SKIRTUMAS KIENO KRYMAS???

KAS PER KLAUSIMAI???

KAM JIE IR KOKIA PRASMĖ???

ŽIŪRĖKIME IS TIESŲ SAVO ŠALIES, GEROVĖS IR TVARKOS, O NE KAS DAROSI UZ 1000 KM.

NES CIA TOKIE KLAUSIMAI YRA SOECIALIAI UZDUODAMI. POLITIKAI IS SKIRTINGŲ PARTIJU NE DIRBA, O KOVOJA IR ZLUGDO VIENI KITUS TIK DEL SAVO INTERESU IR POSTŲ PERĖMIMO!!!

TAI AKIVAIZDU!

ABSOLIUČIAI, REIKIA NAUJŲ PARTIJŲ, SU VISIŠKAI NAUJAIS ŽMONĖMIS, IDĖJINIŲ DEL LIETUVOS IR BUTENT SAVO SRITIES SPECIALISTUS STATYTI Į VALDANCIUS POSTUS!!!

NES DABAR VIENA KADAENCIJA VIENOKI POSTĄ TURI, KITĄ JAU PERSIKVALIFIKUOJA PER KELIS MĖNESIUS IR UZIMA VISIŠKAI NESUSIJUSĮ NEI SU ISSILAVINIMU, NEI SU PATIRTIMI!!!

ZMONES TURI UZGINCYTI NETINKAMUS VISUS POLITIKUS!!! NES ZMONES YRA VAKDZIA, O NE SAUJELĖ SAVANAUDŽIU.

AS UZ GERESNE LIETUVA, O NE UZ BARDAKĄ!

Bet Krymas taip ir nebus Ukrainos, nes Lietuvos kultūros ministras neteisingai atsakė.

Kryyyyyymas priklauso pyyyyyyp! Ir papuskit man supumisti propagandistai man i uzpakali! Kas cia per idijotizmas, nekaltu zmogumi atsikratyti?

Ruginiene krito zemiau plintuso! Absoliuciai nuvyle sita boba!

Koks kieno reikalas jam priklauso krymas! Sisikti koncervai, ju pakalikai ir ruginiene su zirafa! Tokiu ziauriu ir tuo paciu idijotisku politiniu zaidimu nebuvo per 35 metus. Skaiciau jo interviu. Normalus atsakymai! Isgamos dreba del NA!

sakei,neisi į tv laidas,ko vėl vakar atsivilkai,ir dar kur-l-r-t, sėdėk pas janutienę ir ten juokink visus,ko čia valkiojiesi,po tavo pasisakymų nei juoktis,nei verkt,tik nusispjaut.

Kam dabar Krymas priklauso? Faktą galima pripažinti, galima nepripažinti.
Na, bet ir kultūrininkai... Tai - ,,Dievo pateptieji"? Dėl dieviškumo - kas ten žino, bet žmogiškumo mažoka... Šitaip tyčiotis...

Žemaotaičio & Kremliaus troliai, nustokit, gana, lojot, lojot, negi dar neatsilojot? Sukelti visuomenės sumaištį, supjudyti visus su visais, nepavyko. Visuomenė pasirodė daug brandesnė ir užgrūdinta nei valdančioji koalicija ir Daukanto aikštė. Šis scenarijus pasirodė negyvybingas, aprimkit. Kad pjudymai nesibaigs mes supramtam, Žemaitaičio partija ir sukurta tik destrukcijai Lietuvoje, bet laikas stabtelėt. Negi nesuprantat, kad tolimesnis Žemaitaičio trolių siautėjimas tik sukelia patyčias ir juoką. Jei esate "vienadienės peteliškės" tai ateinančiuose rinkimuose mes jums tai ir įrodysim. Ir visuomenėj vis plačiau vyrauja nuomonė, kaip galėjo atsitikti, kad savo pakantumu garsėjančioje Lietuvoje galėjo atsirasti fašistuojančių antisemitų partija, kas "pražiūrėjo" jos iškilimą augimą ir t.t. Klausimų iškyla daug ir nemalonių, į kuriuos kažkam teks atsakyt.

-''Anavakaip čia gaunasi. Žodžiu, chaosą valstybėje laikysime tol, kol visos ministerijos nebus vėl sugrąžintos į „nezabudkių“ partijos rankas.
O ką šiame spektaklyje veiks rinkimus neva laimėję socdemai? Ai, nu panešios vėliavėles, pademonstruos gražias (kurios tikrai labai gražios) sukneles, išvirs arbatos ir pan. Ai, dar paatgailaus, kad čia jiems kažkas nepatogu, o po atgailos vėl padidins mokesčius.
-Kad „nezabudkių“ partijos ministrai turėtų kuo pamaloninti savo ištikimiausius „fondososiukus“. Nieko tokio, gyvenimas vėl eis įprasta vaga.
Tuo tarpu politologijos mokslų kūrėjai Lietuvoje atrastų kone svarbiausią politinę sistemą palaikantį dėsnį: rinkimus gali laimėti bet kuris durnius, tačiau ne kiekvienas durnius žino, kad po pergalės rinkimuose dar reikia perimti ir valdžią.
Situacija su Kultūros ministru apnuogino kone baisiausią Lietuvos problemą: neturime lyderių, neturime šalies vizijos, neturime švyturio, į kurį žiūrėdami žmonės matytų šalies ateities kryptį.
Ir čia viskas taip, kaip ir tame patologinės mikrofloros apsėstame žarnyne: kai nėra gerų bakterijų, jų vietą užima blogosios. Taigi lyderių neturime, bet turime gausybę politinių bei fondososinių chuliganų, kurie ir užpildė lyderių vakuumą. O kas toliau? Toliau dar viena bjauri žinia – nėra nė vieno, kuris šiame politiniame teatre būtų atsakingas už šalies ateitį. Fondososinių misija – rėkti, o išrinktųjų, kurie prisiekinėjo tarnystę Lietuvai, misija – paklusti fondososiniams. Taigi, belieka tik gerai žinoma išmintis: „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančių reikalas“. Gelbėkimės, kas netingime.''

Nu vuot kaip gavosi! Kalvio ignoto teisybė niekam nepatika!