Išradimą jau išbando Klaipėdos uostas bei ugniagesiai.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Naujo išradimo idėja gimė iš meilės grybams
Klaipėdos universiteto mokslininkai demonstruoja unikalų išradimą – iš organinių medžiagų, perdirbto kartono bei mikrogrybų, sukurtą daugkartinę naftos produktų surinkimo priemonę. Tarsi senais laikais naudoti rašalo spaustukai.
„Uždedame ant tos naftos plėvelės vandens paviršiuje, ta nafta sorbuojasi į vidų, patenka į vidų ir mes turime išimti lauk tas plokšteles. Ir jas padėti į kažkokią uždarą tarą, kur prasideda skaidymo procesas“, – aiškina Klaipėdos universiteto mokslininkė Marija Kataržytė.
Mokslininkai pristato ir išradimo gamybos liniją. Čia per metus galima pagaminti pusantros tonos šios medžiagos. Produktas sugeria dvidešimt kartų daugiau naftos nei pats sveria.
„Naftos produktų skaidyme dalyvauja dvi pagrindinės mikroorganizmų grupės. Tai yra bakterijos ir grybai. Jie turi reikalingus fermentus, kurie leidžia sudėtingas tas chemines medžiagas paversti į mažesnes medžiagas, kurios yra saugesnės aplinkai“, – atskleidė mokslininkė.
Viena iš išradėjų yra užkietėjusi grybautoja bei grybus tirianti mokslininkė. Prieš daugiau nei penkerius metus ji ėmė diskutuoti su naftą tiriančia kolege.
„Ir aš pasidalinau, kad mikroorganizmai, su kuriais aš dirbu, turi gebėjimą skaidyti naftą. Ar galėtume kažką sugalvoti?“ – pasakoja Marija.
Anot mokslininkų, tokio tipo teršalų surinkimo priemonių niekas dar nėra sukūręs. Lietuviai tai padarė pirmieji pasaulyje.
„Dabar rinkoje egzistuoja daugiau sintetinių analogų, iškastinio kuro gaminamų produktų. O tvarių produktų, kurių reikalaujama Europos mastu, yra labai mažai“, – sako mokslininkė Tatjana Paulauskienė.
Išradimu susidomėjo daugelis
Klaipėdos universiteto rektorius sako, kad jau dabar šiuo išradimu susidomėjimas milžiniškas.
„Šiuo metu yra pasirašę su 120 partnerių. Bet jei kalbėsime apie realias sąlygas, tai turime tris partnerius šiuo metu, tai yra Valstybinio jūrų uosto direkcija, Būtingės terminalas ir priešgaisrinė tarnyba“, – džiaugiasi Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.
Klaipėdos uoste per metus pasitaiko apie dvidešimt įvairių nelaimių, kuomet į vandenį išsilieja naftos produktai. Tad uostas tapo vienais pirmųjų klientų įsigijusių šį išradimą.
„Mes pradėjome nuo 2022 metų, pirmus bandymus padarėme uosto akvatorijoje. Buvo išpilta 200 gramų naftos ir buvo bandomas šitas organinis serbentas“, – sako Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Produktą jau išbandė ir ugniagesiai. Sako, po avarijų iš mašinų pasipylusius tepalus plėvelė surinko puikiai. Tik vandenyje iškilo problemų.
„Mes pasiūlėme pakeisti jos mechaninį pobūdį – iš plokštės į tokią apvalią rankovę, kad būtų galima apjuosti tą vietą, kur teršalai išsilieja“, – pasakoja Klaipėdos apskrities ugniagesių viršininkas Vidas Kerševičius.
Mokslininkai jau šias ugniagesių pastabas išgirdo ir sukūrė reikiamą formą.
„Iš karto grįžę į laboratoriją mūsų kolegos dirbo ir sukūrė prototipą“, – tikina mokslininkė Marija Kataržytė.
Šis išradimas, eksperimentai bei gamybos linija atsiejo kone pustrečio milijono eurų. Dabar produkto vertė siekia dešimtis milijonų eurų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tekstą naujienų portalui tv3.lt pritaikė praktikantė Aira Švagždytė.
