Prašymą perskaičiuoti balsus gavo Trakų-Vievo apygardos komisija iš trečioje vietoje likusio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidato Jaroslavo Narkevičiaus. Jis nuo antroje vietoje esančios Darbo partijos kandidatės Dangutės Mikutienės atsiliko 30 balsų.
Bet apygardos komisija nusprendė šio prašymo netenkinti. Pasak apygardos komisijos pirmininkės Giedrės Žuromskienės, toks sprendimas priimtas, nes nėra duomenų, kad skaičiuojant balsus būtų padarytas pažeidimas, o įstatymas esą neįpareigoja perskaičiuoti.
„Komisijos manymu, papildomų duomenų nebuvo pateikta, ir nė viena teisės norma nenumato pareigos perskaičiuoti balsus tarp antrą-trečią vietą užėmusių kandidatų, o tarp pirmos ir antros vietos didesnis nei 50 skirtumas, ir jokių nebuvo pateikta dokumentų, leidžiančių manyti, kad skaičiuojant balsus buvo padarytas pažeidimas, prašymas buvo atmestas“, – BNS ketvirtadienį sakė komisijos vadovė.
Skundo netenkino
VRK, išnagrinėjusi šį atvejį, prašymą perskaičiuoti balsus pripažino pagrįstu ir nusprendė Trakų-Vievio apygardos balsus perskaičiuoti Vilniuje.
Seimo rinkimų įstatymas numato, kad apygardos rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų vienmandatės apygardos apylinkių biuletenius, kai iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys, partijos ar kandidato atstovas ir pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje balsų skirtumas tarp už pirmą ir antrą vietą užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50.
Taip pat VRK ketvirtadienį nagrinėjo Telšiuose kandidatavusio Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidato Laimono Jako skundą. Jis prašė dėl įvairių pažeidimų naikinti balsavimo rezultatus.
Posėdyje dalyvavęs L.Jakas piktinosi, kad iš Žemaitės apylinkės balsai pirmadienio rytą buvo išvežti skaičiuoti į apygardą. Pasak kandidato, taip sudarytos galimybės pakeisti biuletenius ir suklastoti rezultatus. VRK vadovas Zenonas Vaigauskas atkreipė dėmesį, kad galimybę balsus atvežti skaičiuoti į apygardą numato įstatymas, komisija skundo netenkino.
Neramina įvykis Zarasuose
Seimo rinkimų pirmame ture vienmandatėse apygardose išrinkti tik trys Seimo nariai, kitose 68 vienmandatėse apygardose spalio 23 dieną vyks antras turas, jame varžysis po du pirmame ture daugiausiai balsų surinkusius kandidatus.
Komisija taip pat gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato Vitaliaus Besakirsko prašymą perskaičiuoti balsus Visagino-Zarasų apygardoje. Jis taip pat prašė VRK įvertinti galimą balsų pirkimo Zarasuose atvejį.
VRK konstatavo, kad šis prašymas perskaičiuoti balsus yra netenkintinas, nes pateiktas pavėluotai. „Valstiečių“ kandidatas V.Besakirskas apygardoje liko trečias, nuo antrąją vietą užėmusios ir į antrą turą išėjusios O.Podolskienės atsilikęs 46 balsais. V.Besakirskas iš pradžių siekė rezultatų apygardoje panaikinimo, o po to pateikė prašymą dėl balsų perskaičiavimo.
Spręs dėl „Tvarkos ir teisingumo“
Pasak VRK nario Jono Udrio, komisija susipažins su prokuratūros medžiaga dėl „Tvarkos ir teisingumo“ galimo balsų pirkimo ir turės priimti sprendimą, ar teisėsaugos tiriamos veikos galėjo turėti esminių įtakų rinkimų rezultatams, tokiu atveju rezultatai galėtų būti naikinami.
„Šios grupės uždavinys yra išaiškinti visas aplinkybes, susipažinti su policijos medžiaga, ir aš manau, kad bus priimti sprendimai, tiek kiek prokuroras leis, susipažinti su medžiaga, kad komisijos nariai turėtų pilną vaizdą, kokie veiksmai buvo padaryti ir ar turėjo įtakos esminiams rinkimų rezultatams“, – žurnalistams sakė J.Udris.
Anot jo, šioje situacijoje galimi keli sprendimų variantai – panaikinti viso „Tvarkos ir teisingumo“ sąrašo registravimą arba, jei balsai pirkti atskirų kandidatų naudai, tų kandidatų registravimą, o galima versija, jog tai buvusi provokacija prieš partiją.
„Sąrašo registracijos panaikinimas – vienas iš galimų sprendimų, kitas sprendimas – dėl kandidatų, kurių naudai galimai buvo perkami balsai, panaikinimo, arba galbūt paaiškės, kad tai išvis buvo kažkieno padaryta provokacija“, – kalbėjo komisijos narys.
Pasak J.Udrio, jei „tvarkiečių“ sąrašo registracija būtų panaikinta, rinkimų barjeras nesikeistų, o jų laimėti penki mandatai būtų paskirstyti kitoms partijoms.
„Matematika tokia – įstatymas sako, jei sąrašo registracija panaikinama, visi sąrašo balsai pripažįstami negaliojančiais. Rinkimų barjeras dėl to nesikeičia, nes bendras rinkėjų skaičius išlieka tas pats, o rinkimų barjeras skaičiuojamas nuo dalyvavusiųjų skaičiaus. Tada bus skaičiuojamos tik tos partijos, kurios yra virš barjero, ir pagal kvotų liekanų metodą išskirstomi mandatai“, – sakė J.Udris.
