Išmestiems, kankintiems, valkataujantiems šunims ir katėms Panevėžio rajone kuriama prieglauda. Gyvūnų globos draugijos Panevėžio skyrius šeimininkams nebereikalingus augintinius planuoja apgyvendinti Bernatonių kaime nameliuose su ratais.
Kol kas gyvūnų mylėtojams šią idėją įgyvendinti kliudo finansinės problemos. Skyriaus pirmininkė kinologė Rūta Liberienė viliasi, kad ir per sunkmetį atsiras rėmėjų, galinčių keturkojams padovanoti nors du vagonėlius.
Pasak pirmininkės, nameliai taptų laikina prieglauda bent 20–30 šunų ir gerokai daugiau kačių, kol jiems bus surasti nauji šeimininkai. „Pastogė – didžiausia ir bene vienintelė problema. Savanorių, norinčių prižiūrėti gyvūnus – prausti, šerti, pavedžioti – turime nemažai, dėl ėdalo taip pat pernelyg nesukame galvos. Mus remti pasisiūlė gyvūnų ėdalą gaminanti bendrovė. O vagonėlių neturime už ką nupirkti“, – „Sekundei“ teigė R.Liberienė.
Nors, jos tikinimu, beglobiai gyvūnai turėtų būti sterilizuojami, tačiau šios minties pirmininkė atsisako. R.Liberienė nesitiki rasti veterinarijos gydytojo, sutinkančio teikti tokią paslaugą už dyką.
Narvus gyvūnams vagonėliuose ketinanti įrengti R.Liberienė mano, kad nereiks nė savaitės jiems visiems apgyvendinti.
Kurti bent nedidelę prieglaudą likimo valiai paliktiesiems skyriaus pirmininkė užsimojo matydama, kad žiaurus elgesys su gyvūnais virsta tendencija.
Panevėžio apskrityje gerai žinoma kinologė kasdien sulaukia apie dešimt pranešimų apie sušalusius, kankinamus, valkataujančius, ligotus keturkojus.
„Kuo toliau, tuo darosi baisiau. Ne tik prieš metus, bet dar prieš porą mėnesių tiek išmestų šunų ir kačių nebuvo. Jų padaugėjo prieš pat Kalėdas“, – pažymėjo R.Liberienė.
Šunis palieka merdėti
Kinologė tvirtino, kad ne tik daugėja pranešimų apie skriaudžiamus gyvūnus, bet ir žiaurėja elgesys su jais. Atsikratoma ne tik kiemsargiukų – šeimininkams našta tampa ir veisliniai gyvūnai.
Tik todėl, kad nėra kur priglausti benamių keturkojų, likimo valiai buvo paliktas prie vieno iš didžiųjų Panevėžio prekybos centrų pririštas pudelis.
R.Liberienei apie šaltyje prie parduotuvės durų tupintį apšarmojusį šunelį paskambinusi moteris pasakojo jau dvi valandas laukianti pasirodančio šeimininko.
„Kadangi neturime kur priglausti gyvūnų, todėl moteris pudelį atrišo ir paleido“, – kalbėjo R.Liberienė.
Dar žiauresnio elgesio su šunimi liudininkėmis tapo dvi Liūdynės kaimo gyventojos. Pasivaikščioti išėjusios merginos neteko žado išvydusios, kaip iš pakelėje sustojusios mašinos buvo išmestas šuo, po akimirkos į keturkojį iš automobilio pasipylė kulkos.
Iškviesta policija sužeistą šunį nuvežė į benamius gyvūnus surenkantį ir užmigdantį „Panevėžio specialų autotransportą“.
Jei gyvūnų globos draugija sulauktų vagonėlių, vieno iš jų narvuose apsigyventų šeši Kniaudiškių g. po daugiabučio balkonu šaltyje besiglaudžiantys kačiukai, maitinami pensininkų poros.
Vis dėlto ne visų valkataujančių gyvūnų istorijos baigiasi liūdnai Prieš pat Kalėdas R.Liberienei du vaikinai atvežė alkaną taksą.
„Turbūt aš jau sergu paranoja – matydama, kaip vienas iš vaikinų meiliai elgėsi su taksiuku, kaip jo gaili, pamaniau, kad atiduoda savo šunį“, – pripažįsta R.Liberienė.
Kinologė džiaugiasi, kad šį kartą nuojauta ją apgavo. Apie rastą taksą paskelbus internete po keleto dienų atsiliepė ir jo šeimininkas. Kėdainiškis vyras savo augintinio neteko, kai atvykęs pasisvečiuoti į Panevėžį taksą išsivedė pasivaikščioti, o šis, pamatęs katę, nurūko pakiemiais.
„Taksiuko Vasilijaus pasiimti atvažiavo apšepęs vyras. Buvo davęs pažadą nesiskusti, kol nesuras savo Vasios. Pasirodo, Vasilijus – Kėdainių garsenybė, labai gerai kamuolį spardo, šunų futbolo pradininkas“, – juokavo R.Liberienė.
Skurdo ir emigracijos įkaitai
Kol neturi kur priglausti benamių gyvūnų, R.Liberienė bent jau tarpininkauja surasdama jiems šeimininkus. Tačiau į kinologę kur kas daugiau kreipiasi norinčiųjų atiduoti augintinius, nei juos priglausti.
Šiuo metu naujų šeimininkų laukia aštuoni kiemsargiai šuniukai. Ir tik vienas gyvūnų mylėtojas pareiškė norą auginti keturkojį. Tačiau ne bet kokį – tik vokiečių aviganį.
R.Liberienės nuomone, ištikimai tarnavusių keturkojų atsikratoma ne tik todėl, kad šeimininkai nebeturi iš ko juos išmaitinti.
Benamiais gyvūnus paverčia ir auganti emigracijos banga.
„Išvežti juos į kitą šalį kainuoja didžiulius pinigus. Šuns kelionė į Norvegiją atsieina mažiausiai 800 Lt – tiek kainuoja vien įvairios pažymos apie gyvūno sveikatą, skiepai. Į Jungtinę Karalystę vežant šunį reikia mažiausiai 500 Lt, ne pigiau kainuoja kelionė ir į Olandiją, Daniją“, – vardijo R.Liberienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
