Jis pabrėžia, kad tai turėtų atsitikti anksčiau nei 2030 metais.
„Dėl narystės ES turime pasistūmėti iki šių metų pabaigos. Jei negalime atidaryti šešių stojimo derybų skyrių, kuriuos Europos Komisija jau patikrino, turime Europos Vadovų Taryboje politiškai nustatyti datą, kada Ukraina taps ES nare. Ir tai turi įvykti net greičiau nei 2030 metais“, – žurnalistams prieš Užsienio reikalų tarybą Briuselyje pirmadienį sakė K. Budrys.
„Kitaip mes nesuteikiame Ukrainai patikimų kortų šiose vykstančiose derybose. Tai dvi kortos, kurias Europa gali ir privalo suteikti Ukrainai: narystė ir finansai – reparacijų paskola“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, Lietuva anksčiau pasisakė, kad Ukrainos narystės pradžios data ES būtų 2030 metų sausio 1 diena.
Briuselis nori, kad Ukraina ir Moldova šiemet gautų pritarimą oficialioms deryboms, tačiau Vengrija vilkina Kyjivo kandidatūros svarstymą.
Kaip interviu BNS praėjusią savaitę sakė už ES plėtrą atsakinga eurokomisarė Marta Kos, įmanoma, kad Ukraina į Bendriją įstotų 2030 metais, o Europos Komisija (EK) kalbasi su Budapeštu dėl pozicijos švelninimo.
Vengrija skeptiška ir dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo remiant Ukrainą. K. Budrio teigimu, tai dar viena sritis, kur tikimasi postūmio iki 2026 metų.
„Dabar turime judėti pirmyn su finansais Ukrainai, o reparacijų paskola yra ne pagrindinis ar geriausias, bet vienintelis būdas mobilizuoti finansus Ukrainos poreikiams. Mes žinome, kiek milijardų jiems reikia gynybos pastangoms ir makrofinansiniam stabilumui“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę septynių ES šalių narių, įskaitant Lietuvą, lyderiai paragino bloką greitai veikti dėl pasiūlymo pasinaudojant įšaldytu Rusijos turtu suteikti paskolą Ukrainai.
Laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costa (Antoniju Koštai) ir EK pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) pasirašė Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Suomijos, Airijos, Latvijos ir Švedijos lyderiai.
Atsižvelgiant į kritiškai svarbius ir skubius Ukrainos karinius bei biudžetinius poreikius, laiške išreikštas tvirtas palaikymas EK siūlymui dėl vadinamosios reparacijų paskolos Ukrainai, panaudojant įšaldytą Rusijos turtą.
Šis sprendimas laiške įvardijamas kaip finansiškai tvariausias ir politiškai realiausias būdas užtikrinti reikalingą paramą, kartu įtvirtinant principinę Ukrainos teisę gauti kompensaciją už agresijos padarytą žalą.
EK vadovė gruodžio pradžioje pristatė planą, pagal kurį per dvejus metus Ukrainai būtų skirtas 90 mlrd. eurų finansavimas. Paskola būtų finansuojama arba iš ES pasiskolintų lėšų, arba panaudojant bloke įšaldytą Rusijos turtą. Pastarąjį variantą siūlo EK, tačiau jam griežtai priešinasi Belgija.
Iš esmės 90 mlrd. eurų nebūtų konfiskuoti iš Rusijos, nes Kyjivas įsipareigotų lėšas grąžinti, kai Maskva sumokės reparacijas už didžiulę karo metu padarytą žalą. Jei Maskva atsisakytų mokėti reparacijas, lėšos liktų įšaldytos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
