Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ pokalbis su vidaus reikalų ministru Martynu Katelynu.
Pastaruoju metu galima buvo pastebėti po teismus vaikščiojantį policininką, kuris iškvietimo metu nušovė puolančią moterį. Taip pat, kai pasienietis vaikščiojo po teismus, bei nuskambėjo skandalas, kad nelegalūs migrantai užpuolė pasieniečius. Ar pareigūnai bijo naudoti ginklą, matydami esamą situaciją?
Baimės yra asmeniniai dalykai, tačiau ginklo panaudojimo reguliavimas nėra itin aiškus. Kiekvienas pareigūnas, teisininkas, prokuroras, teisėjas gali interpretuoti savaip. Teikiamų pataisų tikslas yra įvesti teisinį aiškumą ir pareigūno, atliekančio pareigas, apsaugą.
Valstybė reikalauja iš pareigūno, kad jis atliktų savo funkciją, tai yra, arba gintų valstybės sieną, arba užtikrintų viešąjį saugumą, ir jis kartais atsiduria situacijose, kur reikia panaudoti ginklą. Dėl to mes norime įvesti aiškumą ir pareigūno teisinį saugumą, kad po to neatsidurtų teismo suole, jeigu savo pareigas atliko tinkamai.
Kada galės panaudoti ginklą
Kokiomis aplinkybėmis ir kokie pareigūnai galės panaudoti ginklą po įstatymo pataisų?
Dabar įstatyminiame reguliavime kalbama apie neišvengiamą pavojų, bet tas neišvengiamas pavojus labai dažnai įvertinamas tik retrospektyviai, kuomet yra atliekamas tyrimas dėl ginklo panaudojimo, jeigu ten yra aukų arba kažkas nukentėjo. Tyrėjai per kelias valandas įvertina, ar ten buvo kitokių aplinkybių, ar buvo galima ir nepanaudoti ginklo.
Šitoje vietoje jie negali atsidurti pareigūno vietoje, kuris tą sprendimą priėmė per sekundę ar dvi, nes esant tokioms aplinkybėms, pareigūnai nedelsiant turi priimti sprendimus. Valstybė turi iš pareigūno ne tik reikalauti užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą, bet ir suteikti jiems galimybes, tą pareigą atlikti ir suteikti teisinę apsaugą.
Dabar turėtų būti paliekama tiktai pavojaus aplinkybė, to neišvengiamumo atsisakoma, taip pat grąžinama įspėjamojo šūvio galimybė, nes šiuo metu teisiniame reguliavime įspėjamojo šūvio galimybės nebėra. Daug kas, bendraujant su civiliais asmenimis, užduoda klausimą: „tai kodėl nešaunama į orą?“ Atsakymas – nes negalima.
Kaip tik tarp kitų spec. priemonių ir ginklo panaudojimo, kaip mirtinos priemonės, tarpinis variantas turi būti. Įspėjamasis šūvis į orą turėtų atgrasyti galimą pažeidėją, nusikaltėlį nuo tolimesnių veiksmų, dėl ko būtų išvengiama ginklo panaudojimo. Ginklo panaudojimas turėtų būti jau kaip kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės neveikia.
Ar pareigūnams bus aiškiau?
Viskas atsiremia į tai, kaip yra traktuojama ir aiškumas naujuose dokumentuose tikrai bus ir siekiama sisteminio požiūrio, ne tik kalbant apie policiją ar pasienio tarnybą, bet ir apie žvalgybos institucijas, ir apie STT. Keistume visą paketą, kad visos tarnybos turėtų aiškiai suformuluotus kriterijus, kada gali panaudoti ginklą ir teisines apsaugas.
Šiuo metu mes reikalaujame pareigūnų atlikti savo funkciją, saugoti valstybę, saugoti turtą, bet tuo pačiu, pareigūnui panaudojus ginklą, jis negauna nei apsaugų, nei socialinio paketo, nei psichologo konsultacijos. Panaudoti ginklą kaip kraštutinę priemonę reikia tvirtos psichikos ir su tomis pasekmėmis gyventi, jeigu panaudoja ginklą ir tai pasibaigė kito asmens mirtimi.
Seimo narys užsiminė, kad STT ir žvalgybos pareigūnai taip pat galės naudoti ginklą.
Ir dabar yra įstatyminiame reguliavime galimybės. Yra institucijos, kurios tą ginklą naudoja, nešiojasi ir gali panaudoti kasdien, jei poreikis yra. Kitos tarnybos tą poreikį realizuoja gal kartą per metus šaudykloje.
Kiekviena tarnyba turi savo atskirus įstatymus, atskirus panaudojimus ir mes siekiame suvienodinti, kad jeigu atsirastų kažkokia būtinybė, jie turėtų galimybę.
Kada pataisos bus parengtos ir kada jos galėtų pradėti galioti?
Kadangi tai nėra vien tik mano reguliavimo sritis, tos pataisos bus pabaigtos ruošti artimiausiu metu. Prasidės derinimas su kitomis institucijomis, o galutinį sprendimą vis tiek priims Seimas. Tikimasi, kad atsižvelgus į pasikeitusią saugumo situaciją ir realybę, tą sprendimą priims kuo greičiau.
Migracijos politikos pokyčiai
Lietuvos migracijos politika yra kritikuojama. Ar yra planų kažką daryti su migracijos politika?
Su migracijos politika tikrai ketinu daryti daug. Pasakyti, kad kažkas neveikia, yra lengva, bet iš tiesų, reikia išsiaiškinti, kas neveikia ir kaip tą pakeisti. Jau yra informacija, kas neveikia, bet noriu susirinkti ją visą ir turiu minčių, kaip tą pakeisti. Nėra noro fragmentiškai žiūrėti, mėtytis vienais komentarais, kad čia reikia kažką daryti. Noriu ateiti su galutiniu pasiūlymu, šiuo atveju premjerui, kaip tą keisti.
Kaip vertinamas prezidento pasiūlymas dėl terminuoto migracijos leidimo?
Teigiamas vertinimas, tokiu būdu mes tikrai išvengtumėme situacijų, kai migrantai su laikinu leidimu, ar jau su pasibaigusiu, yra Lietuvoje. Du metus pabuvęs migrantas turi tris ar šešis mėnesius išvykti ir čia galima tartis dėl to, kiek laiko jis turi išvykti iš šalies ir būtų paskirta aiškiai atsakinga institucija ar verslas, už migranto išvykimą. Tokiu būdu mes galėtumėme valdyti tuos srautus, aiškiai žinotumėme, kas yra mūsų valstybėje, ir tokiu būdu galėtumėme pasirūpinti valstybės saugumu.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
