Paaiškėjo, kad kauniečius labiau jaudina nesutvarkytos gatvės, didėjanti infliacija, smurtas ir alkoholizmas, o ne korupcija. Miesto meras pripažino, kad patys gyventojai nerodo didelio noro kovoti su šia negerove, skelbia „Lietuvos žinios“.
Vakar oficialiai pristatyti pirmojo Kaune atlikto sociologinio tyrimo "Miesto gyventojų korupcijos supratimo lygio nustatymas įvertinant asmeninę patirtį" rezultatai. Jis atskleidė įdomių detalių, nors nei tyrėjams, nei užsakovei savivaldybei didelių netikėtumų nepateikė.
Per apklausą kalbinti aktyviausi, darbingiausi ir labiausiai subrendę miesto gyventojai. Paaiškėjo, kad korupcijos kauniečiai nelaiko didžiausia problema. Žmonės įsitikinę, kad pasiturinčiai gyventi jiems trukdo ne kyšius imantys valdininkai ar politikai, o visai kitos priežastys. Pirmiausia - nesutvarkytos gatvės ir kiemai, tada - didėjanti infliacija. Toliau yra nusikalstamumas, smurtas ir alkoholizmas. Korupcija atsidūrė tik šeštojoje vietoje.
Kauniečiai mano, kad dėl korupcijos kalta visa visuomenė - ne tik valdininkai ir politikai, bet ir paprasti mirtingieji, tarkime, pensininkai, brukantys medikams į kišenes nors ir nedidelius, bet vis dėlto neteisėtus finansinius atlygius. Sumos, duodamos tarnautojams ir politikams, svyruoja nuo 50 iki kelių šimtų litų. Kaip labiausiai korumpuotas institucijas kauniečiai nurodė policiją, teismus ir savivaldybės administraciją.
Pasak projektą vykdžiusio sociologo Gedimino Merkio, tyrimo rezultatų negalima vertinti vienareikšmiškai. "Greičiausiai savivaldybė ne visai teisingai suvokiama kaip korumpuota institucija. Čia įtakos galbūt turėjo didmiesčio fenomenas, valdžios koncentracija ir dideli biudžetai. Mat kur sukasi pinigai, ten, žmonių nuomone, turi būti ir didelė korupcija", - sakė jis.
Kauno miesto Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimondas Kaminskas tikino, kad tyrimas miestui kainavo nebrangiai - vos 34 tūkst. litų. "Duomenys gali suteikti daug peno ir galimybių kryptingai politikų ir administracijos veiklai", - mįslingai kalbėjo jis.
Kauno meras Andrius Kupčinskas, LŽ paklaustas apie tyrimo rezultatus, pabrėžė, kad kauniečiai nelabai nori kovoti su korupcija. "Tyrimai kaskart parodo vieną svarbiausių negerovių - gyventojų aktyvumas minimalus. Be mūsų visų pastangų teigiamų rezultatų nebus", - sakė jis.
Taip meras reagavo į tai, jog dauguma apklaustųjų pareiškė, kad duotų kyšį nedvejodami, jei pajustų, jog tarnautojas ar politikas už palankų sprendimą paprašytų neteisėto piniginio atlygio. Dauguma kauniečių taip pat prisipažino, kad nepraneštų nei Antikorupcijos komisijai, nei Specialiųjų tyrimų tarnybai apie duodamą kyšį, jei tokį faktą žinotų. Jie veikiausiai apsimestų nieko nematę arba nesupratę, kad įvyko nusikaltimas.
Ir dar vienas įdomus tyrimu nustatytas faktas - Kaunas yra atvykėlių itin mažai paveiktas miestas, net 93 proc. laikinosios sostinės gyventojų čia apsistoję daugiau kaip 10 metų.
Sigitas Valadka
