Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimo patvirtino ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl mišrių atliekų tarifo skaičiavimo pagal buto plotą yra teisėtas.
"Kauno miesto savivaldybės taryba kovo mėnesį nusprendė, kad gyventojai, gyvenantys daugiabučiuose namuose ir nepasirinkę kitokio mokėjimo būdo už mišrių atliekų išvežimą, už šią paslaugą mokės priklausomai nuo gyvenamo buto ploto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje išdėstyti motyvai tik patvirtina Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumą", - įsitikinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento direktorius Dainius Ratkelis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytam proporcingumo principui. Tačiau teismas neteigia, jog būtina naikinti Tarybos sprendimą.
Teismas pažymėjo, kad Atliekų tvarkymo įstatymas nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Taip pat teismas pasisakė, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas "teršėjas moka" bei sąvoka "atliekų turėtojas" savaime nedraudžia nustatyti vietinės rinkliavos, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal būsto kvadratūrą.
Teismo nuomone, teisės nuostatos nedraudžia komunalinių atliekų turėtoju pripažinti nekilnojamojo turto savininkus ar naudotojus, o principo "teršėjas moka" įgyvendinimą sieti ne su faktiškai susidariusiu, bet dėl atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo atitinkamu būdu galinčiu susidaryti atliekų kiekiu.
"Esminė nutarties dalis, kurioje pripažinta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, yra ta, kad uostamiesčio Tarybos sprendimas neleidžia komunalinių atliekų turėtojui pasirinkti, ar mokėti už atliekų tvarkymą pagal būsto plotą, ar pagal faktinį susikaupusių atliekų kiekį. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime numatyta, kad mišrių komunalinių atliekų susikaupimo norma gali būti nustatoma pagal faktinį susikaupusių atliekų kiekį. Tai reiškia, - gyventojai gali kurti bendrijas, sudaryti sutartis su atliekų vežėjais, o mokestį namo gyventojams dalinti savo nuožiūra: pagal plotą, gyventojų skaičių ar kitu pasirinktu būdu", - teigė D. Ratkelis.
Teismas, priimdamas nutartį, taip pat pasisakė, kad Savivaldybė, atliekų tvarkymą perduodama savo įsteigtai įmonei, nepažeidžia teisės aktų, ir įstatymai nenumato pareigos Savivaldybei šiai paslaugai skelbti viešų pirkimo konkursų.
ELTA primena, kad Kauno miesto daugiabučių namų gyventojams, nepasirinkusiems kitokio mokėjimo būdo mokėti už mišrių atliekų išvežimą, mokestis pagal nekilnojamojo turto dydį bus 0,25 Lt už kvadratinį metrą naudingojo ploto.
Pagal tą tvarką mokestis kai kuriems gyventojams netgi sumažės. Pavyzdžiui, jei 4 asmenys, gyvenantys 50 kv. m bute, mokėjo 22,5 Lt per mėnesį už atliekų vežimą, tai dabar mokės tik 12,50 Lt. Paskaičiuota, kad statistinei trijų asmenų kauniečių šeimai, gyvenančiai 65 kv. m naudingo ploto bute, mokestis irgi šiek tiek sumažėja - nuo 16,68 Lt per mėnesį iki 16,25 Lt.
