Vilniaus gatvės požeminėje perėjoje dvelkia sovietmečiu, tačiau klesti verslas. Prie Geležinkelio stoties po žeme pastatytas šiuolaikiškas statinys, tačiau pirkėjų nematyti, rašo „Kauno diena“.
Skaičiuoja nuostolius
Geležinkelio stotį su turgumi ir autobusų stotimi jungianti požeminė perėja išsiskiria spindinčia tvarka. Į ją prieš keletą metų Kauno valdžia investavo daugiau nei 10 milijonų litų.
Požeminėje perėjoje dirbantys verslininkai skundžiasi, kad kasdien čia apsilanko labai nedaug pirkėjų, todėl jų verslas merdi.
„Klientų srautai priklauso nuo atvykstančių į Kauną traukinių. Greitai prarasime ir paskutinius pirkėjus. Geležinkelio tunelis bus uždarytas, o traukiniai stos Petrašiūnuose. Mažiausiai metus mūsų verslas neš nuostolius“, – guodėsi kanceliarinių prekių parduotuvės savininkas Alfredas.
Tampa psichologais
Požeminėje perėjoje bižuterijos gaminiais prekiaujanti Valerija su nerimu laukia žiemos. Sumažės pirkėjų. Atšalus orams prekybininkai baiminasi ir dėl savo sveikatos.
„Galime pasvajoti apie moderniai įrengtas prekybos vietas. Čia žiemą pučia skersvėjai, todėl tenka šildytis, kaip kas išmano“, – pasakojo smulkieji verslininkai. Jiems tenka pabūti ir psichologais.
„Dirbti požeminėje perėjoje yra ne tik naudinga, bet ir pavojinga. Neretai tenka diskutuoti su prisigėrusiais ar nuo narkotikų apsvaigusiais žmonėmis. Kartais reikia pasitelkti ir iškalbos sugebėjimus, kad atsikratytum tokių žmonių. Po nakties perėja tampa viešuoju tualetu. Gerai, kad bent valytojai spėja ją išvalyti. Geležinkelio požeminei perėjai galima pavydėti saugumo ir šilumos. Būtų idealu, jei turėtume tokias sąlygas“, – pasvajojo bižuterija prekiavusi Valerija. Jai pritarė ir kiti pardavėjai.
Mantas Tomkūnas
