Seimo pirmininkas V.Muntianas teigia negirdėjęs, jog generalinis prokuroras turėtų ateiti į Seimo posėdį ir pareikalauti panaikinti kai kurių parlamentarų neliečiamybę. Tačiau V.Muntianas nenoromis pripažįsta, kad Kauno savivaldybėje kilęs korupcijos skandalas gali būti susijęs su sprendimais, priimtais Kauno apskrityje, o per šią - ir su jo vadovaujama Pilietinės demokratijos partija, delegavusia apskrities viršininką Romualdą Morkevičių. Vis dėlto Seimo pirmininkas tvirtina kol kas neturįs tokias prielaidas patvirtinančios informacijos.
LŽ turi žinių, kad V.Muntianas, vos prasidėjus kratoms, praėjusį penktadienį (kovo 14-ąją) skubiai ir slapta vyko susitikti su partiečiais, įkliuvusiais į bėdą. Tiesa, Seimo vadovo sekretoriatas tokias užuominas kategoriškai neigia. Esą V.Muntianas buvo Kaune, nors oficialioje darbotvarkėje to nenurodyta, ir nuo 14 iki 16 val. dalyvavo Kauno TV bei „Pūko“ radijo laidose, o jau 18 val. buvo susitikime Kretingoje. Žinant, kad atstumas tarp šių dviejų taškų yra 219 kilometrų, taip pat tai, jog vidutinis Seimo pirmininko kortežo greitis siekia ne mažiau nei 170 km/val., galima numanyti, kad V.Muntianui turėjo užtekti laiko persimesti vienu kitu žodžiu su bendrapartiečiu R.Morkevičiumi. „Iki šiol jie nebuvo susitikę“, - vakar tikino Seimo pirmininko sekretoriatas.
Epicentras - ne savivaldybė
Kauno meras Andrius Kupčinskas vakar LŽ sakė, kad prasidėjusio tyrimo esmė - ne Kauno tarybos priimti sprendimai, o kur kas platesni dalykai. Paklaustas, kodėl po kratų savivaldybėje iš Konservatorių frakcijos ir partijos apskritai nutarė atsistatydinti tarybos narys Adolfas Antanas Balutis, kuris buvo Kauno savivaldybės Privatizavimo komisijos pirmininkas, A.Kupčinskas teigė, jog tyrimas turi tris aspektus - moralinį, politinį, teisinį.
„Teisinių dalykų negalime vertinti, nes turime per mažai informacijos. O mūsų frakcijos nario apsisprendimas nulemtas politinių motyvų, tačiau esame nusiteikę palaukti tyrimo pabaigos. Tikimės, kad faktų viešinimas ir galutinės išvados atsakys į visus klausimus ar abejones“, - kalbėjo Kauno meras. Jis pridūrė, jog Laikinoji sostinė tikrai nėra korupcijos židinys, nes panašių epizodų pasitaiko įvairiose savivaldybėse.
„Tikiuosi, tie valdininkai, kurie galbūt piktnaudžiavo tarnyba, galiausiai atsisveikins su valstybės tarnyba. Ir esu įsitikinęs, kad ne Kauno savivaldybė yra šio plataus tyrimo epicentras“, - tvirtino A.Kupčinskas.
Kada pasirodys prokuroras?
Pasklidus kalboms, kad korupcijos Kaune byla gali pasiekti Seimą, svarstoma, kada generalinis prokuroras Algimantas Valantinas kreipsis į parlamentą ir paprašys panaikinti su šia byla susijusių parlamentarų ir net Seimo pirmininko V.Muntiano neliečiamybę. Generalinės prokuratūros (GP) atstovai šios informacijos nei patvirtina, nei paneigia. GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vadovas Algimantas Kliunka irgi nekomentuoja galimybės, kad generalinis prokuroras prašys Seimo leidimo patraukti atsakomybėn kai kuriuos parlamentarus.
LŽ bandė iškvosti, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žemės sklypų Kauno centre sandorių, už kuriuos iš laikinosios sostinės į Vilnių, į Pilietinės demokratijos partijos sąskaitą, pervesta didelė suma pinigų? „Ikiteisminiai tyrimai Lietuvoje buvo ir bus atliekami. Tačiau kalbame ne apie politikus ir ne apie konkrečius visuomenės sluoksnius, - vakar lakoniškai šnekėjo A.Kliunka. - Kalbame apie fizinius asmenis, dėl kurių veiklos atliekamas ikiteisminis tyrimas.“ Generalinėje prokuratūroje LŽ vakar nepavyko patvirtinti gandų, kad į skandalą gali būti įsipainiojęs V.Muntiano žentas.
Po STT ir GP reido Kauno savivaldybėje STT agentai atliko kratą ir Kauno apskrities administracijoje. Per ją buvo paimti žemėtvarkininkų dokumentai, susiję su sklypais, esančiais Kaune, A.Mickevičiaus gatvėje ir Laisvės alėjoje.
Generalinis prokuroras turi teisę iš anksto neskelbdamas paprašyti žodžio Seimo plenariniame posėdyje. Apie tai, kad norėtų pateikti svarbią informaciją Seimo nariams, jis gali pranešti likus vos porai valandų iki posėdžio.
Rimantas Varnauskas
