Ten kariams tenka saugotis styrančių aštrių strypų, daiktų sankaupų ar nerti į siaurus, 7 metrų gylio šulinius. Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu randama vis daugiau karo laikų sprogmenų, dažnai tenka dirbti ir po vandeniu, tad treniruotės būtinos.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Neperšlampantys kostiumai, keliasdešimt kilogramų sveriantys deguonies balionai, ir kruopšti įrangos patikra. Tik tuomet narai žengia į Kauno tvirtovės VIII forto tunelius ir brenda į užtvindytas patalpas. Ten narai-išminuotojai tobulina įgūdžius, kad galėtų atlikti specialias užduotis: surasti sprogmenis, juos neutralizuoti ar aptikti įvairius daiktus sudėtingomis sąlygomis.
„Tuneliai, atskiri kambariai, praėjimai – tai ilgis bendrai apie 150 m, o gylis apie 7 metrai. Tuneliai užpilti vandeniu, uždaros erdvės, o mūsų tikslas ir yra ruošti Pulkininko Juozo Vitkaus Inžinerijos bataliono narus dirbti sudėtingomis sąlygomis, riboto judėjimo, riboto matomumo“, – dėstė Narų skyriaus vadas Raimundas Kudirka.
Sąlygos – ekstremalios
O sąlygos forte išties ekstremalios. Unikaliuose vaizdauose iš požemių matyti kokiais labirintais po vandeniu iriasi narai-išminuotojai. Leidžiasi ir į kelių metrų gylio šulinius, kur apsisukti – iššūkis, o dar ir aštrūs strypai kyšo. Žvalgo patalpas, kurių ten gausybė. Forto sienos aptrupėjusios, mėtosi plytgaliai, pilna užkaborių, kuriuose priversta daiktų – tad rizika didelė. Matomumą apsunkina ir drumzlės.
„Yra ir durų, ir plytų, ir butelių, ir ratų, viskas iš senovės, kas likę, ir yra. – Rizikinga nardyti? – Nepatyrusiam narui rizikinga“, – pasakojo naras Faustas Buitkus.
„Uždarose erdvėse bet kokiu atveju sudėtinga nardyti, neturim paviršiaus, neturim kur išlįsti. Įdomu, yra visokių liekanų, tai įdomu panardyt ir, žinoma, įgūdžius lavinti“, – kalbėjo naras Tadas Kazlas.
Esą iškvietimų pastaruoju metu vis daugėja – tenka dirbti ne tik sausumoje, kai dirbdami laukuose sprogmenis iškasa gyventojai, pavojingų radinių randa ir narai mėgėjai, tyrinėdami upių ar ežerų dugną.
„Lietuvos teritorijoje vyko įvairaus masto konfliktai tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinio karo metais. Sausumoj randami dideli kiekiai nesprogusių karo laikų sprogmenų, rečiau, bet randama ir vandeny“, – pabrėžė pratybų vadovas Marijus Žėkas.
„Pastaruoju metu intensyvėja iškvietimų ir randamų sprogmenų vandenyje kiekis auga. – Kodėl? – Galbūt žmonės aktyviau leidžia laiką vandenyje ir randa“, – svarstė R. Kudirka.
Narai sako, kad po vandeniu atlikti užduotis visada sudėtingiau – gausu augalų, drumzlinas vanduo, tad tobulinti įgūdžius būtina.
„Didžioji dalis išminavimo po vandeniu yra sudėtingiau, nes mes neturim skaidrių vandenų, tai apsunkina tas dalykas. Viskas vyksta apčiuopomis, retai kada matome akivaizdžiai, koks daiktas, yra apsunkintas atpažinimas daiktų ir panašiai“, – tikino naras T. Kazlas.
Kaip parodė karas Ukrainoje – narų išminuotojų patirtis itin parverčia ir kariniuose konfliktuose, žvalgant povandenines teritorijas ar vykdant specialios paskirties misijas.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
