Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Klaipėdos universiteto mokslininkai pabrėžia, jog ypač didelis taršos mikroplastiku šuolis įvyko Covid-19 pandemijos metais. Vienkartinis kaukės bei pirštinės buvo pagamintos iš neyrančių plastiko komponentų ir daugelį šių priemonių žmonės mėtė kur pakliuvo, iš baimės užsikrėsti net nesistengdami rūšiuoti.
„Kovidas atnešė tokią naują rūšį į jūrinės aplinkos tyrimus plastiko užterštume. Atnešė tos naujosios rūšys – veido kaukės, pirštinės, kurios momentaliai tapo pastebimos mūsų pakrantėse ir jūrinėje aplinkoje“, – pasakoja Jūros tyrimų instituto mokslininkas Arūnas Balčiūnas.
O štai medikai tikina, jog gydymo įstaigos kaukes bei pirštines ir rūšiavo, ir vežė utilizuoti. Nors tikslių duomenų nėra, mastus galima įsivaizduoti, jei vien Klaipėdos universiteto ligoninė 2024 m. perdirbti pridavė 170 tonų medicininių atliekų, o šiemet per 11 mėnesių – jau 200 tonų.
„Medicininės atliekos yra rūšiuojamos, pakuojamos ir 3 kartus per savaitę atiduodamos atliekų surinkėjams, kurie tolimesnę utilizaciją vykdo savo įmonėse“, – teigia Klaipėdos universiteto ligoninės direktorė slaugai Aida Smagurienė.
Plastikas – mūsų palikimas ateities kartoms
Pasak mokslininkų, blogiausia, kad didžioji dalis plastiko niekad nesuirs. Net dabar staiga visam pasauliui atsisakius šios medžiagos, ji liks mūsų laikmečio antkapiu ateities kartoms.
„Jei mes dabar nustosim šiukšlinti, tai tas plastikas užsikonservuos. Ir tai taps kaip šiandien mūsų matomi geologiniai sluoksniai žemės pjūvyje. Taip turėtų būti toks plastiko amžius“, – sako A. Balčiūnas.
Nors ilgalaikis mikroplastiko poveikis dar nėra iki galo ištirtas, medikai užtikrini – jis kelia pavojų žmogaus sveikatai. Mikroplastiką galime praryti ar įkvėpti, jį tyrėjai aptinka kraujyje, įvairiuose audiniuose ir net placentoje. O organizmui tai naujas teršalas, kurio jis nemoka atsikratyti. Ilgalaikio poveikio tyrimai kol kas atliekami su gyvūnais.
„Tyrimai su pelėmis rodo, kad didžiausias iššūkis dabar yra žarnynas, kepenys, inkstai ir smegenys. Daug darbų dirbama, kaip praeina tą kraujo ir smegenų barjerą. Nes mes suprantame, kad bet kokios papildomos, perteklinės medžiagos patekimas į smegenis daro visą laiką didžiausią įtaką“, – teigia Klaipėdos universiteto ligoninės Medicininės genetikos centro vadovė Jūratė Gruodė.
Vaistai teršia jūrą
Ne ką mažesnį pavojų sveikatai kelia ir kitas, ne ką mažesnis teršalas vandenyje – žmonių išpilami ar išmetami pasenę vaistai. Ir dažniausiai net ne specialiai – vaistai į aplinką patenka juos vartojančiam asmeniui nuėjus į tualetą. Ir visas turinys anksčiau ar vėliau nukeliauja į upes bei jūrą. O čia jau vaistais nuodijasi vietos gyvūnija.
„Tai nuo elgsenos pasikeitimų iki organų kažkokių sužalojimų iki net lyties pasikeitimo. Tai labai platus spektras poveikių, kurie tikrai pasireiškia ir tai yra dokumentuota, moksliškai patvirtinta“, – komentuoja Jūros tyrimų instituto mokslininkas Sergejus Suzdalevas.
Ir jei vaistų bei mikroplastiko poveikis gyvūnams jau daugiau mažiau ištirtas, Klaipėdos universiteto mokslininkai numatė atlikti ilgalaikio poveikio tyrimus žmonėms. Jie sieks nustatyti kaip mikroplastiko dalelės paveikia imuninę sistemą, medžiagų apykaitą ar net ląstelių DNR.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
