Kokia reali situacija, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Kiek yra sulaikoma atvykėlių?
Išskirčiau du procesus – pirmiausia, su Baltarusijos respublikos piliečiais susiję žvalgybinės grėsmės, nes tie, kurie turi nuolatinį gyventojo statusą arba laikiną statusą gyventi Lietuvoje, jie grįžta į Baltarusiją, kur yra jų šeima. Tai reiškia, kad jie yra pažeidžiami.
Jie gali gauti žvalgybines užduotis atvykti į Lietuvą ir, pavyzdžiui, veikti prieš Baltarusijos demokratinę diasporą, veikiančią čia, Lietuvoje. Mes aiškiai signalizuojame, kad atėjo laikas grįžti prie ribojimo priemonių ir manau, kitą savaitę mes pasiūlysime vieną iš ribojimo priemonių formulių, kurios stabdytų Baltarusijos piliečių patekimą į Lietuvą.
Kas tai bus?
Tai bus susiję su leidimų gauti darbą ir laikinai gyventi Lietuvoje stabdymu. Uzbekistanai ir kiti -stanai yra kita, antroji problematika, tai nėra labiau susiję su žvalgybiniais aspektais.
Bet yra klausimas, kiek mes norime, kad Lietuvoje atvyktų užsieniečių, kurie gali formuoti uždaras savo bendruomenes – diasporas – kurios kurtų paralelines visuomenes ir nesiintegruotų į mūsų valstybės gyvenimą.
Šias pamokas, deja, jau per vėlai išmoko Vakarų Europa. Aiškiai sakau, kad nesame negrįžtamų procesų akivaizdoje, mes galime sudėlioti teisinę bazę taip, kad galėtume migraciją kontroliuoti.
Ar priimsime mažiau migrantų?
Manau, bus didesnė kontrolė ir reikalavimai atvykėliams. Ką mes siūlome, tai, kad išorinių paslaugų tiekėjai, per kuriuos tu gali gauti tas vadinamąsias darbo vizas, būtų įsteigiami tik po VSD konsultacijos.
Užsienio reikalų ministras sakė, kad situacija yra ne kokia, kad ne viską, ką galime, esame padarę. Kokie situacija su grėsmėmis?
Jei kalbame apie konvencinį divizijų karą, panašų, koks yra Ukrainoje, tai tokiam karui Rusija nebus pasirengusi 5–7 metus. Čia faktas.
Bet spektras scenarijų gali būti įvairus. Pavyzdžiui, intervencija be tikslo okupuoti, kaip matėme, kai „Hamas“ įsiveržė į Izraelį, grobė įkaitus, žudė žmones, terorizavo ir grįžo atgal į Gazos Ruožą.
Tai kaip pavyzdį sakau, kodėl Baltarusijoje esantys „Wagner“ smogikai negalėtų būti tokiame scenarijuje? Valstybė tokiam scenarijuj atsaką turi duoti pati, be 5-ojo straipsnio.
Dabar turime valstybės sienos priedangos planą, kaip pasieniečiai pirmieji reaguoja, pasitelkia spec. policijos pajėgas, greitojo reagavimo kariuomenės pajėgas. Ir galbūt reaguoja pati visuomenė – jei sukursime visuomenės įsitraukimą į gynybą.
Apie komendantūrų idėją nuolat kalbu, bet tai būtų didelis postūmis atgrasymo scenarijui arba duodant atkirtį, jeigu tai įvyktų.
Arba gali būti diversijos prieš kritinę infrastruktūrą. Šioje vietoje G. Landsbergis nėra neteisus, gerai, kad jis perspėjo, čia pirmiausia yra žinutė Vakarams ir mums, pasakant, kad reikia milžiniškas pastangas, kad būtume dar stipresni ir priešą atgrasytume.
Kiek esame pasiruošę galimiems puolimo scenarijams?
Tokiems scenarijams (kokius minėjo L. Kasčiūnas – red. past.) esame pasiruošę ir per pratybas atidirbame visus algoritmus. <...> Priklauso nuo grėsmės šaltinio prigimties, kokio tai pobūdžio: teroristinis išpuolis ir panašiai.
Čia labai svarbu žvalgyba. Mes turime ypač stiprią Lietuvos ir NATO žvalgybą ir labai tikėtina, kad apie tokį scenarijų mes iš anksto žinosime. Žinodami tai mes galime dar geriau pasiruošti, bet tarnybos tarnybomis, turime ruošti ir visuomenę.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
