Karų ir kitų didžiųjų sukrėtimų metu iškildavo grėsmė ne tik žmonėms, bet ir jų turtui. Tuo laiku svarbiausia ir vienintelė turto bei santaupų slėptuvė buvo žemė. Praūžusioms tragedijoms nusinešus šeimininkų gyvybes paslėptas turtas virsdavo žemėje glūdinčiais lobiais, iki šių dienų audrinančiais žmonių vaizduotę ir skatinančias jų paieškas.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Papilyje gyveno daugybė žydų. Kraštotyrininkų žiniomis, šie žmonės sudarę kone pusę miestelio gyventojų. Šiurpi ir negailestinga statistika - prasidėjus karui jie visi buvo išžudyti. Papiliečiai žino iš lūpų į lūpas perduodamas istorijas apie žydų šeimų pastangas išsaugoti turtą.
Pasak senosios kartos žmonių, indai bei pinigai buvo užkasti ir netoli pagrindinėje gatvėje stovinčių žydų namų. Šiandien viename iš jų įsikūrusi šeima ir alaus baras, o kitas priklauso seniūnijai.
Pastarajame valdiškus butus turi vyriškis ir moteris, dalis pastato pagal panaudą atiduota policijos nuovadai, o dalis - kaimo bendruomenei.
Paskutiniosiomis balandžio dienomis bendruomenė suorganizavo talką - šalia pastato esančiame sklype grėbė šiukšles, pureno žemę medeliams sodinti. O seną kriaušę (ar obelį) beraunant iš po žemių blykstelėjęs auksas.
Savo dalį gavo ir girtuoklėlis?
Šaltinių teigimu, stiklinis indas su aukso monetomis atsidūręs Gyčio Palšio rankose. Įvykio liudininkais besivadinantys pasakoja, kad retai kada teišsiblaivantis vyriškis radinio iš rankų paleisti nenorėjęs, tačiau lobį jam esą tekę dalytis su kitais talkininkais. Tarp jų esa buvo ir garbių žmonių - pati kaimo bendruomenės pirmininkė Audra Vilimienė bei kiti.
„Tai buvo rusiškos caro laikų dešimties ir penkių rublių auksinės monetos. Aš pats jas čiupinėjau, mačiau užrašus ant briaunų. Atsimenu ir pagaminimo datą - 1899 metai", - pasakojo papilietis, kategoriškai atsisakęs sakyti savo pavardę. Anot jo, lobį pasidaliję šešiese.
Panašiai tvirtino ir kiti kaimo gyventojai, istoriją apie radinį vadinę vieša paslaptimi. Vieną iš Papilyje rastų aukso monetų apžiūrėjo ir numizmatinių vertybių supirkėjų atstovas. Jis matęs dešimties rublių monetą, kurios vertė galinti būti apie tūkstantį litų.
Vieni sako, kad monetų buvę pilnos didelės vyriškos rieškučios, kiti - kad apie 1 kilogramą.
„Jis gavo gal penkias monetas - bijojo jam neduoti, kad neišplepėtų", - sakoma apie Gytį Palšį, iš kurio auksas tuoj pat buvo nupirktas. Vieni sako, kad jį nusipirko ugniagesiu dirbantis Eugenijus Tamonis, kiti tvirtina, kad lobio dalį pirkusi šio vyro uošvė Elena Čigienė. Visi sutaria tik dėl vieno - girtuoklėliui už auksą esą buvę sumokėta tik 500 litų. „Gytis nusipirko du butelius degtinės, draugeliams pastatė po bokalą, o kitus pinigus pasidėjo alaus bare - kitaip tariant, „atsidarė ten sąskaitą", - porino vyrai.
Pats Gytis apie lobį ir jo likimą trečiadienį kalbėti negalėjo - buvo pernelyg girtas ir traumuotas. Neseniai jis buvo sudaužytas - galvą teko siūti medikams. Vyras gyvena su ligotu tėvu ir seserimi. Ši vargsta ne tik su priežiūros reikalingu senoliu, bet ir su agresyviu broliu, kurio būdas niekam ne paslaptis. Vyrui padėti bandė giminaičiai, tačiau nei gydymas, nei darbas Panevėžyje Gyčio negelbėjo - jis grįžo į Papilį ir tapo nuolatiniu alaus baro klientu.
Po lobio radybų jis jautėsi turtingas - tą matė ir aplinkiniai.
Atkastas lobis - pasakos ar slepiama tiesa?
„Kiekvienas būtų laimingas, šitokius pinigus radęs", - sakė parduotuvėje kalbintos moterys. Daugelis kalbintųjų stebėjosi naiviomis talkininkų pastangomis išsaugoti paslaptį.
„Ką čia nutylėsi, jei jau visi žino. Tik vienas radęs gali išlaikyti paslaptį, o čia visas būrys buvo", - komentavo papiliečiai. Daugelis jų, netgi abejones dėl rasto aukso garsiai reiškę, pokalbio pabaigoje išsitardavo apie „viešą paslaptį". Tik talkoje tą dieną prie kaimo bendruomenės namų dirbusieji faktą apie radinį kategoriškai neigė. Nieko nežinantys tvirtino ir jų šeimų nariai.
„Žinote, gal čia tos kalbos išėjo dėl to, jog Liuba Palmonienė šūkavo, kad mes lobį atkasėm... Aš kai kalbas išgirdau, tai sakau, parodykit ir man nors vieną monetą", - kalbėjo talkoje buvusi kaimo bendruomenės pirmininkė Audra Vilimienė.
Tačiau ją pasiekusios kalbos, kad G. Palšis po talkos turėjęs daug pinigų. A. Vilimienė dirba barmene buvusiame žydų name įsikūrusiame alaus bare, kuriame esą už auksą gautas šimtines palikęs Gytis Palšis.
Trečiadienį už baro stovėjusi kita darbuotoja Dalia Vildžiūnienė tvirtino, kad apie auksą nieko negirdėjusi.
„O tai kiek šimtų - septynis ar penkis - tau paliko Gytis?" - šūkalojo butelius rankoje laikę įraudę baro klientai.
„Kas čia dabar supras, ar tai teisybė, ar išmislas", - gūžčiojo pečiais kultūros darbuotoja Valerija Puodžiūnienė.
Neva auksinius pinigus iš G. Palšio pirkusio E. Tamonio namie nebuvo. Tačiau kartu gyvenanti jo žmonos motina Elena Čigienė dievagojosi apie jokius pinigus negirdėjusi.
„Jei būčiau jo motina, tai gal būtų ir pasisakęs, bet negi uošvienei pasisakys? O jei ir kas rado - tegu jiems būna ant laimės", - kalbėjo išpuoselėtos sodybos šeimininkė E. Čigienė.
Išgirdo seniūnija, sukruto policija
Trečiadienį Papilyje apsilankius žurnalistams, rytojaus dieną policijos pareigūnai bandė apklausti neišsiblaivantį G. Palšį.
Seniūnijos darbuotojai tvirtino apie lobį pirmą sykį išgirdę. Apie rastus pinigus jiems niekas nepranešęs ir aukso į seniūniją nepristatęs. Žemė šalia bendruomenės namų, anot seniūno Gedimino Arnašiaus, nėra privati - tai visuomeninės paskirties sklypas.
Šalia Papilio policijos nuovados rasto lobio istorijos nebuvo girdėjęs ir Biržų policijos vadovas. „Kalbos sklido, tačiau jokių oficialių pranešimų apie radinį nebuvo", - ketvirtadienį sakė nuovados pareigūnė Asta Petronytė. Dabar aiškinamasi, kodėl buvo sumuštas G. Palšis.
Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas laikinai einantis Raimundas Binkis teigė, kad apie valstybinėje žemėje rastą turtą privalu pranešti valstybės institucijoms. Įstatymas numato, kad radėjui už tai atlyginama. Tokią pat nuomonę išsakė ir savivaldybės paveldosaugininkė Danutė Černienė. Anot specialistės, apie bet kokius vertingus radinius, kurie jiems nepriklauso, žmonės turėtų pranešti savivaldybei.
Dešimties rublių auksinė moneta sveria apie 8,4 gramo. Pasaulio biržose 1 gramo aukso svoris yra apie 30 dolerių (apie 67 Lt). Kolekcininkų klubuose už vieną tokią monetą galima gauti iki 1000 litų. Priklausomai nuo išleidimo metų, kaina gali kilti iki 5000 litų.
Alfreda Gudienė
