Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ vienas narys pasidalijo įspūdingomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotas besiformuojantis viesulas ties Keturnaujienos kaimu, Šakių rajone. Autorius nurodė, kad stichija vakar, birželio 8 d., buvo matoma apie 20:30–20:40 val.
O šeštadienio vakarą, į pietus nuo Šakių, pastebėtas viesulas. Apie tai dar pranešė feisbuke meteorologas Gytis Valaika.
„Lietuvos viesulų alėjoje, į pietus nuo Šakių, šeštadienį vakare regis susisuko viesulas. Sprendžiant pagal nuotraukas, viesulas trumpai galėjo būti pasiekęs žemės paviršių, bet nuostolių pridaryti tikriausiai nespėjo“, – paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nurodo meteorologas.
Apie viesulų dažnumą Lietuvoje prakalbo klimatologas
Klimatologas Gintautas Stankūnavičius sakė, kad JAV Vidurio Vakaruose viesulai susidaro dažnai dėl palankių oro sąlygų – tropinio ir poliarinio oro masių susidūrimo, o Lietuvoje tokie reiškiniai reti dėl mažesnių oro kontrastų.
„Viesulas retai pasitaiko, Lietuva nėra Vidurio Vakarai, kaip JAV, kur tose vietose viesulų sezonas prasideda balandį ir baigiasi, sakykime, birželį, su maksimumu gegužę, tai ten kiekvienais metais kažką nuneša. Ir kartais susidaro jų serijos, o pas mus labai retai pasitaiko viesulų, nes tai yra susiję su labai drėgnų, tropinės kilmės oro masių sandūra su šaltomis oro masėmis iš Šiaurės.
JAV yra patogu viesulams susidaryti, nes oras labai lengvai keliauja iš Meksikos į Šiaurę ir sutikęs iš Kanados atėjusį poliarinį orą, jeigu tik yra viršuje tinkamos sąlygos, pavyzdžiui, atitinkamas sūkuringumas – tada jie formuojasi. Tie kontrastai geriausiai susidaro pavasarį, vasaros pradžioje“, – kalbėjo jis.
Nors dabar viesulus lengviau užfiksuoti dėl įvairių technologijų, oficialiai jie pripažįstami tik tuomet, kai tai patvirtina meteorologinės stotys ar ekspertai.
„Kai kuriose pietinėse valstijose ir žiemą būna viesulai JAV. Na, o pas mus tai ne kiekvienais metais pasitaiko, nors dabar yra daug fiksavimo priemonių: mobilūs telefonai, įvairios kameros, žmonės kartais netgi su automobilio registratoriais pamato ir užfiksuoja kažką panašaus.
Tačiau kol meteorologinė stotis neužfiksavo arba nuvažiavę ekspertai nepažiūrėjo, kas ten padaryta, jie negali drąsiai teigti [ar tai buvo viesulas]“, – pastebėjo ekspertas.
Žiaurus viesulas Lietuvoje buvo prieš daugiau nei 40 metų
Pasak G. Stankūnavičiaus, viesulus nebūtinai gali tiksliai užfiksuoti, jie dažniau yra pastebimi dėl pažangesnių technologijų, o stiprus viesulas Lietuvoje paskutinį kartą užfiksuotas 1981 m. Širvintose.
„Aš nežinau, ar viesulai tampa dažnesni [dėl klimato kaitos]. Tiesiog jie dažniau fiksuojami dėl to, kad yra daugiau tų fiksavimo priemonių. O kad tiksliai nustatytume, kokia viesulo kategorija, ir kokia padaryta žala, tarkime: išlaužytas miškas ar nuplėšti stogai. Paskutinį kartą toks labai stiprus viesulas siautėjo Lietuvoje prieš 44 metus, 1981 metais.
Ten yra tos nuotraukos iš Širvintų, iš pačio miestelio. Tai ten yra atsiliepimų, kai kur net buvo parašyta „Valstiečių laikraštis“, tuo metu ėjo. Aš dar paauglystėje skaičiau tuos laikraščius – buvo labai įdomu. Kur, pavyzdžiui, rašė, jog traktorius, kuris svėrė 9–10 tonų, pradėjo kilnotis. Tai labai didelė jėga“, – komentavo pašnekovas.
Viesulų atsiradimo neįmanoma nuspėti
Net ir pažangioje JAV meteorologijoje viesulų susidarymą galima numatyti tik labai trumpu laikotarpiu prieš įvykį, pasitelkiant radarų duomenis ir prognozes pagal atmosferos sąlygas.
„Neįmanoma nuspėti, kada viesulas susidarys, net JAV, kur meteorologija yra, aš manyčiau, aukštesniam lygyje yra labai daug įvairių centrų. Kartais sunku yra susigaudyt jų struktūroje. Pagrindinė yra NOAA – Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija – su daug padalinių, bet yra ir kitų atmosferos tyrimų centrų.
Tai Nacionalinis orų centras JAV, einant kažkokiam atmosferos frontui, nurodo, kokia yra tikimybė, kad gali susidaryti viesulas. Geriausiai, aišku, jau čia prieš kelias valandas, prieš kelias minutes, kai yra radaro vaizdai, kurie tiesiog fiksuoja didelį atspindį. Užfiksuoja, kaip viesulas pakelia įvairias detales nuo paviršiaus ir jos gerai atspindi radijo bangas“, – teigė klimatologas.
Be to, G. Stankūnavičius atkreipė dėmesį, kad JAV Nacionalinis orų centro duomenimis, kai susidaro ledėkai ar krušos debesyse, jie irgi duoda gerą signalą, pagal kurį galima maždaug nuspėti, numatyti bent jau viesulo judėjimo trajektoriją, ar numatyti evakuacijos planus.
JAV Vidurio Vakaruose dauguma žmonių turi rūsius, kuriuose galima pasislėpti nuo galimo viesulo ar tornado pavojaus. Nelaimės atveju, jeigu namas bus nuneštas kartu su automobiliais, bent jau žmonių gyvybės bus išsaugotos.
Priežastis, kodėl Lietuvoje, laimei, nėra stiprių tornadų
Eksperto nuomone, galingų viesulų susidarymui reikalinga didelė konvekcinė energija, kuri kyla susidūrus skirtingoms oro masėms, tačiau Lietuvoje tokios sąlygos retos, todėl stiprūs tornadai čia beveik nepasitaiko.
„Matote, viesulo galingumas dar priklauso nuo energijos (nepastovios). Lietuviškai netgi nelabai ji skamba, bet angliškai ji yra vadinama „Convective Available Potential Energy“ (CAPE).
Kuo ji stipresnė, tuo didesnė galimybė, kad susidarys galingas viesulas. Ir, kaip minėjau, ta energija labai didėja, kai susiduria dvi labai skirtingos oro masės – ko pas mus labai retai būna.
Todėl ten net ir serijos kyla – keturi, penki vienoje vietoje. Dar tie viesulai juda ne viena trajektorija, šiek tiek šakojasi, todėl labai sunku nuspėti tuos atsitraukimo kelius. Lietuvoje tokių sąlygų nėra.
Net jeigu iš Viduržemio jūros ateitų drėgnas, labai karštas oras, kol jis atkeliauja iki mūsų, palieka dalį kritulių tarp kalnų, dalį energijos, ir ateina jau susilpnėjęs. Todėl mes tokių galingų, vadinamų tornadų, ir neturime“, – pasidalino mintimis G. Stankūnavičius.
Čepkelių gamtinį rezervatą ketvirtadienį nusiaubė viesulas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Varėnos rajone esantį Čepkelių gamtinį rezervatą ketvirtadienį nusiaubė viesulas – išversta daugybė medžių, tačiau didelės žalos nėra, sako Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius.
Užfiksuotą viesulą Čepkelių gamtiniame rezervate rasite pradžioje straipsnio.
„Rezervate jokia ūkinė veikla nevykdoma, medžiai nekertami, viskas lieka miške. Nuvirtę medžiai supus, ant jų augs grybai ir kerpės. Žalos nėra“, – penktadienį BNS teigė E. Gudelevičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
