Deja, pratybos atskleidė ir liūdną realybę – gydymo įstaigos dar nėra pasirengusios tinkamai vykdyti NATO standartus.
Kontrataka prie Pravieniškių. Aidi šūviai, krenta sužeisti kariai. Jų bendražygiai teikia būtinąją pagalbą ir skubiai šarvuotu transporteriu gabena į karo lauko ligoninę. O sunkiausiai sužeisti sraigtasparniais skraidinami į Kauno klinikas. Į ligoninę iš viso atvežti net 30 pacientų, medikai vos spėja suktis. Taip vyksta pratybos „Geležinis vilkas“, kuriose karo ir civiliai medikai mokosi dirbti drauge.
„Mes negalime leisti dažnai daryti tokias pratybas dėl daugelio faktorių, tai yra, kad mes paprasčiausiai neužimtume medikų, dirbančių savo konkretų darbą. Šiandien mūsų tikslas buvo testuoti tą, ką esame parašę dokumentuose, planuose, operaciniuose įsakymuose“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Vadai sako, kad pratybos kartais baigiasi ne vien imitacinėmis žaizdomis – pasitaiko ir tikrų traumų.
„Turim tam tikrų traumų, kur vežam ir į Jonavos ligoninę ir net į Kauno klinikas. Tai nutrauktas raištis kelio, plyšęs meniskas, praskelta galva ar pasijuto blogai“, – kalba pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ vadas Aurelijus Motiejūnas.
Tokio masto pratybos Kauno klinikose vyksta pirmą kartą, tad iššūkių daug. Juolab, kad įprastas ligoninės darbas nesustoja, kaip būtų ir karo atveju, čia priimami ir tikri pacientai.
„Juk esant ir karinei kažkokiai situacijai žmonės ir gims tuo metu, ir infarktu, insultu susirgs, traumą kažkur patirs – mes juos taip pat turėsime gydyti. Tai kaip atidalinti tuos pacientų srautus ir užtikrinti abiejų srautų kokybišką pagalbą, tai mums didžiausia turbūt pamoka yra“, – tvirtina Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.
Lietuvos gydymo įstaigos turi kaupti rezervą pagal NATO standartus – kuro, elektros energijos, medikamentų, maisto ir net gėlo vandens atsargas. Štai Kauno klinikos net planuoja nuosavą vandens gręžinį. Viso to reiktų karo atveju, tačiau tam tinkamai dar nėra pasirengę nei pagiriamųjų žodžių sulaukę Kauno klinikos, nei kitos ligoninės.
„100 proc. nėra pasiruošusios net ir Kauno klinikos. Medikamentų rezervai ir medicininės priemonės šiandien yra 70 procentų sukomplektuota. Maisto atsargas gydymo įstaigos pajėgios nuo 1 iki 3 dienų užtikrinti“, – kalba ministras Arūnas Dulkys.
O buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gydymo įstaigų pasirengimą ekstremalioms situacijoms kritikuoja dar aštriau ir akmenį meta į Sveikatos apsaugos ministerijos daržą – esą ši nepadeda įstaigoms.
„Sukaupti rezervą 3 mėnesiams už savus pinigus, tai kieno sąskaita jie kaupia, medikų atlyginimų, pacientų, kuriems reikia paslaugų, sąskaita? Tai taip nesidaro. Jei pasakyta, kad kažką reikia kaupti, reiškia įšaldyti lėšas, tai jos ir turėtų būti skirtos“, – teigia A. Veryga.
O Dulkys kalba apie milijonines lėšas planuojamiems medikų mokymams.
„Šiems metams mes esam numatę 300 tūkst. eurų, per artimiausius 5 metus yra suplanuoti 5 mln. eurų, kad galėtume ekstremalių situacijų įvairius mokymus organizuoti“, – sako A. Dulkys.
Dvi savaites Lietuvoje vykstančiose pratybose „Geležinis vilkas“ dalyvauja arti 4000 lietuvių ir sąjungininkų karių su beveik 700 karinės technikos vienetų.
