Prezidento kanceliarija nuo praėjusio ketvirtadienio naujienų portalui tv3.lt nepateikė daugiau informacijos apie vakarienę. Tačiau jos viešojo pirkimo sutartį publikavo Centrinėje viešųjų pirkimų informavimo sistemoje.
Tik pasirodžius šiai informacijai prezidentūra informavo, kad iš viso vakarienė kainavo 32 537,80 euro. Joje dalyvavo 105 svečiai.
Ką valgė per karališką vakarienę ir kiek tai kainavo
Minėta sutartis sausio 26 d. buvo pasirašyta su bendrove „Taurakalnis“. Jos vertė – 37 tūkst. eurų.
Prezidento kanceliarijos Baltojoje salėje vakarienė truko apie 3 valandas. Joje turėjo dalyvauti apie 110 asmenų, nurodoma paskelbtoje sutartyje.
Jeigu svečių tiek ir buvo, kiekvieno vakarienė mokesčių mokėtojams atsiėjo apie 336 eurus.
Be kita ko, pagal sutartį vakarienėje turėjo būti naudojami krištolo taurių, pasidabruotų įrankių komplektai.
Ant stalų turėjo būti patiestos baltos, lengvai krentančios staltiesės iš natūralaus audinio. Stalų puošybos elementus sudarė skintų gėlių kompozicijos, o jų viduje – žvakidės.
Visas stalo serviravimas turėjo būti vieno stiliaus, atitinkančio priėmimo tipą ir paskirtį.
Sutartyje numatytas vakarienės meniu nėra labai iškalbingas. Svečiams turėjo būti patiekta duona ruginė / plikyta (30g), kurios kaina – 0,60 euro, plaktas sviestas (10 g), už kurį mokėta po 2,50 euro, užkandis (žuvies, mėsos, vegetarinis arba veganinis – 160 g) atsiėjo po 28 eurus, karštas patiekalas (mėsos, žuvies, vegetarinis arba veganinis, 380 g) – po 65 eurus ir desertas (150 g) – po 15 eurų.
Sutartyje aptarti ir per vakarienę tiekti gėrimai. Taurė aperityvo (100 ml) kainavo 14,66 euro, taurė šampano (90 ml) – 11,25 euro, taurė balto vyno (150 ml) – 17 euro, o raudono – 26 eurai, taurė desertinio vyno (100 ml) – 7,50 euro, o taurė digestyvo (40 ml) – 6,80 euro.
Gitano Nausėdos kalba
Šventinės vakarienės metu savo kalboje prezidentas atkreipė dėmesį, kad nuo seniausių laikų Lietuvą ir Daniją sieja Baltijos jūra.
„Ji suartino mūsų protėvius, sąlygojo pirmuosius kontaktus. Anksti pradėję prekiauti, megzti kultūrinius ryšius, ilgainiui atradome bendrų interesų. Siekdami neleisti prie Baltijos jūros įsigalėti mūsų bendriems priešams, tarp jų – ir Maskvai, ne kartą stojome į kovą kaip sąjungininkai ir draugai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, dinastijų vedybų keliu atsirado ir lietuviškos Gediminaičių dinastijos sąsajų su Danijos karališkąja šeima.
„Bėgant metams, mūsų šalių ryšys tik stiprėjo. Danija pirmoji parėmė Lietuvos narystę NATO ir daug prisidėjo, kad jauna Lietuvos kariuomenė stiprėtų, įgytų reikalingos įrangos, vertingų žinių bei patirties. Iki šiol Danija aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse ir dosniai remia su Rusijos agresija kovojančią Ukrainą, tai – nepaprastai svarbu Lietuvai“, – sakė prezidentas.
Apie vienybę ir bendradarbiavimą kalbėjo ir Danijos karalius, sakydamas tostą prieš vakarienę prezidentūroje.
„Suvokiame savitarpio pagalbos svarbą. Mūsų balsas neabejotinai yra girdimas, tačiau žinome, kad daugiau pasiekti galime tik dirbdami išvien“, – kalbėjo Frederikas X, Danijos karalius.
